2012 m. Vasario 10 d., Penktadienis,
ATSAKYMAI
Dėl darbo vietos suteikimo, grįžus po vaiko priežiūros atostogų
2012 vasario 7 13:53
Sveiki,
Šiuo metu esu vaiko priežiūros atostogose iki vaikui sueis 2 metai. Ar grįžusi į darbą turiu teisę grįžti į tą pačią darbo vietą, darbo sąlygas, kurias palikau išeidama atostogų?
Laba diena,
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 180 str. 3 d. nurodyta, jog per vaiko priežiūros atostogų laikotarpį paliekama darbo vieta (pareigos), išskyrus atvejus, kai įmonė visiškai likviduojama.
Taigi, remiantis šia teisės norma, grįžus į darbą po vaiko priežiūros atostogų, darbdavys privalo suteikti tą pačią darbo vietą, funkcijas, pareigas bei darbo sąlygas. Įstatyme numatytas tik vienas atvejis, kada darbo vieta Jums gali būti nesuteikta, t.y. jeigu įmonė, kurioje Jūs dirbote prieš vaiko priežiūros atostogas, yra visiškai likviduojama.
Šiuo metu esu vaiko priežiūros atostogose iki vaikui sueis 2 metai. Ar grįžusi į darbą turiu teisę grįžti į tą pačią darbo vietą, darbo sąlygas, kurias palikau išeidama atostogų?
Laba diena,
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 180 str. 3 d. nurodyta, jog per vaiko priežiūros atostogų laikotarpį paliekama darbo vieta (pareigos), išskyrus atvejus, kai įmonė visiškai likviduojama.
Taigi, remiantis šia teisės norma, grįžus į darbą po vaiko priežiūros atostogų, darbdavys privalo suteikti tą pačią darbo vietą, funkcijas, pareigas bei darbo sąlygas. Įstatyme numatytas tik vienas atvejis, kada darbo vieta Jums gali būti nesuteikta, t.y. jeigu įmonė, kurioje Jūs dirbote prieš vaiko priežiūros atostogas, yra visiškai likviduojama.
Dėl socialinio būsto nuomos sąlygų
2012 vasario 7 13:50
Laba diena. Esu vieniša besilaukianti mama, neturiu gyvenamosios vietos, esu įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų registrą. Noriu paklausti, ar galiu gauti iš seniūnijos ar savivaldybės būstą? Ar man būtų taikoma pirmenybė, jei laukiuosi ir neturiu kur gyventi? Kur galiu kreiptis pagalbos dėl gyvenimo sąlygų pagerinimo? (Tiesa, tėvus turiu abu, bet jie taip pat yra registruoti savivaldybėje ir neturi gyvenamosios vietos).
Laba diena,
Informuojame, jog Lietuvos valstybė teikia savo nuolatiniams gyventojams dviejų rūšių paramą dėl socialinio būsto: pirma, valstybė teikia paramą asmenims būstui įsigyti; antra, valstybė teikia paramą asmenims būstui išsinuomoti. Norint įsigyti būstą, asmens be šeimos grynosios metinės pajamos turi būti 27500 Lt ir turtas – 40300 Lt. Kadangi nurodote, jog neturite gyvenamosios vietos, todėl preziumuojame, jog neturite ir Jums priklausančio nuosavybės teise turto. Todėl žemiau pateikiamos sąlygos, siekiant gauti valstybės paramą būstui išsinuomoti.
Remiantis Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 8 str. 1 d., teisę į savivaldybės socialinį būstą turi šeimos ir fiziniai asmenys, kurių Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruotas turimas turtas ir gautos pajamos už vienus metus (12 paskutinių mėnesių) prieš prašymo įrašyti į atitinkamą šeimų ir asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašą pateikimo dieną ir prieš savivaldybės socialinio būsto suteikimą yra mažesni už pajamas ir turtą, kurių didžiausius dydžius nustato Vyriausybė, jeigu jie neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise priklausančio būsto arba turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra asmuo, kuriam Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kuris yra pripažintas nedarbingu (netekusiu 75–100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingu (netekusiu 60–70 procentų darbingumo), arba kuris yra sukakęs senatvės pensijos amžių ir jam nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, arba asmuo, sergantis lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkia forma.
Asmens (šeimos), kuriam teikiama valstybės parama savivaldybės socialiniam būstui išsinuomoti ar jo sąlygoms pagerinti, metinės pajamos ir turtas prieš prašymo įrašyti į atitinkamą asmenų (šeimų), turinčių teisę į socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą, sąrašą pateikimo savivaldybės vykdomajai institucijai metus, taip pat prieš savivaldybės socialinio būsto suteikimo metus neturi viršyti šių didžiausių dydžių:
1. asmens be šeimos grynosios metinės pajamos – 13200 litų ir turtas – 32500 litų;
2. dviejų, trijų asmenų šeimos grynosios metinės pajamos – 26400 litų ir turtas – 58500 litų;
3. keturių ir daugiau asmenų šeimos grynosios metinės pajamos vienam asmeniui neturi viršyti 7700 litų ir turtas vienam asmeniui – 26000 litų.
Asmenų (šeimų), turinčių teisę į savivaldybės socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą, sąrašai sudaromi pagal prašymo įregistravimo savivaldybėje datą.
Sudaromi šie atskiri sąrašai:
1) jaunų šeimų;
2) šeimų, auginančių tris ar daugiau vaikų (įvaikių);
3) buvusių našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų. Į šį sąrašą įrašomi buvę našlaičiai ir be tėvų globos likę asmenys ar jų šeimos, kurie pasibaigus jų globos ar laisvės atėmimo terminui yra ne vyresni kaip 35 metų;
4) neįgaliųjų asmenų ir šeimų, kuriose yra neįgalūs asmenys. Į šį sąrašą įrašomi asmenys, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kurie yra pripažinti nedarbingais (netekusiais 75–100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingais (netekusiais 60–70 procentų darbingumo), arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ir jiems nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, taip pat šeimos, kuriose yra asmuo, kuriam Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kuris yra pripažintas nedarbingu (netekusiu 75–100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingu (netekusiu 60–70 procentų darbingumo), arba kuris yra sukakęs senatvės pensijos amžių ir jam nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, asmenys, sergantys lėtinių ligų, įrašytų į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkiomis formomis, ir šeimos, kuriose yra tomis ligomis sergančių asmenų;
5) bendrasis. Į šį sąrašą įrašomos visos šeimos ir asmenys, nepatenkantys į 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytus sąrašus;
6) socialinio būsto nuomininkų, turinčių teisę į būsto sąlygų pagerinimą.
Savivaldybės socialinis būstas nuomojamas laikantis eiliškumo pagal aukščiau nurodytą sąrašą. Jeigu šeima ir asmuo, įrašyti į sąrašą savivaldybės socialiniam būstui išsinuomoti, įgyja teisę būti įrašyti į kitą sąrašą, šeimai ar asmeniui pageidaujant, gali būti perrašomi į kitą atitinkamą sąrašą, užskaitant buvimo ankstesniame sąraše metus.
Sąrašų prioritetus nustato savivaldybės taryba, pirmumą teikdama buvusių našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų sąrašui. Sprendimą išnuomoti socialinį būstą priima savivaldybės vykdomoji institucija. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su savivaldybės socialinio būsto nuomininkais sudaroma vadovaujantis Civiliniu kodeksu.
Taigi, jeigu Jūs atitinkate visas šias nurodytas sąlygas, turėtumėte teisę išsinuomoti socialinį būstą lengvatinėmis sąlygomis, tačiau įstatymai nenumato Jums pirmenybės gauti socialinį būstą dėl to, kad šiuo metu laukiatės.
Visų pirma, Jūs turėtumėte pateikti prašymą įrašyti į laukiančiųjų socialinio būsto sąrašus ir pateikti su prašymu savivaldybei, kurioje esate deklaravusi gyvenamąją vietą, šiuos dokumentus:
1. Pajamų ir turto deklaraciją (12 paskutinių mėnesių), pildomą Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka Valstybinėje mokesčių inspekcijoje.
2. Šiais metais išduotą pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą iš seniūnijos pagal gyvenamąją vietą (šeimos atveju – visų šeimos narių).
3. Pažymą iš seniūnijos apie šeimos sudėtį.
4. Pažyma apie asmens (šeimos) Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise įregistruotą nekilnojamąjį turtą Valstybės įmonės Registrų centre per paskutinius 5 metus (šeimos atveju – visų šeimos narių).
5. Suaugusių šeimos narių pasus ir jų kopijas (puslapio su nuotrauka) ar asmens tapatybės kortelę ir jos kopiją.
6. Santuokos ar ištuokos liudijimą ir jo kopiją, arba sutuoktinio mirties liudijimą ir jo kopiją.
7. Vaikų (iki 18 metų) gimimo liudijimus ir jų kopijas.
8. Neįgalumo arba darbingumo lygio pažyma ir jos kopija (jeigu į sąrašą įrašomas neįgalumą turintis asmuo).
9. Našlaičio statusą patvirtinantys dokumentai (jeigu į sąrašą įrašomas našlaitis).
Laba diena,
Informuojame, jog Lietuvos valstybė teikia savo nuolatiniams gyventojams dviejų rūšių paramą dėl socialinio būsto: pirma, valstybė teikia paramą asmenims būstui įsigyti; antra, valstybė teikia paramą asmenims būstui išsinuomoti. Norint įsigyti būstą, asmens be šeimos grynosios metinės pajamos turi būti 27500 Lt ir turtas – 40300 Lt. Kadangi nurodote, jog neturite gyvenamosios vietos, todėl preziumuojame, jog neturite ir Jums priklausančio nuosavybės teise turto. Todėl žemiau pateikiamos sąlygos, siekiant gauti valstybės paramą būstui išsinuomoti.
Remiantis Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 8 str. 1 d., teisę į savivaldybės socialinį būstą turi šeimos ir fiziniai asmenys, kurių Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruotas turimas turtas ir gautos pajamos už vienus metus (12 paskutinių mėnesių) prieš prašymo įrašyti į atitinkamą šeimų ir asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašą pateikimo dieną ir prieš savivaldybės socialinio būsto suteikimą yra mažesni už pajamas ir turtą, kurių didžiausius dydžius nustato Vyriausybė, jeigu jie neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise priklausančio būsto arba turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra asmuo, kuriam Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kuris yra pripažintas nedarbingu (netekusiu 75–100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingu (netekusiu 60–70 procentų darbingumo), arba kuris yra sukakęs senatvės pensijos amžių ir jam nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, arba asmuo, sergantis lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkia forma.
Asmens (šeimos), kuriam teikiama valstybės parama savivaldybės socialiniam būstui išsinuomoti ar jo sąlygoms pagerinti, metinės pajamos ir turtas prieš prašymo įrašyti į atitinkamą asmenų (šeimų), turinčių teisę į socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą, sąrašą pateikimo savivaldybės vykdomajai institucijai metus, taip pat prieš savivaldybės socialinio būsto suteikimo metus neturi viršyti šių didžiausių dydžių:
1. asmens be šeimos grynosios metinės pajamos – 13200 litų ir turtas – 32500 litų;
2. dviejų, trijų asmenų šeimos grynosios metinės pajamos – 26400 litų ir turtas – 58500 litų;
3. keturių ir daugiau asmenų šeimos grynosios metinės pajamos vienam asmeniui neturi viršyti 7700 litų ir turtas vienam asmeniui – 26000 litų.
Asmenų (šeimų), turinčių teisę į savivaldybės socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą, sąrašai sudaromi pagal prašymo įregistravimo savivaldybėje datą.
Sudaromi šie atskiri sąrašai:
1) jaunų šeimų;
2) šeimų, auginančių tris ar daugiau vaikų (įvaikių);
3) buvusių našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų. Į šį sąrašą įrašomi buvę našlaičiai ir be tėvų globos likę asmenys ar jų šeimos, kurie pasibaigus jų globos ar laisvės atėmimo terminui yra ne vyresni kaip 35 metų;
4) neįgaliųjų asmenų ir šeimų, kuriose yra neįgalūs asmenys. Į šį sąrašą įrašomi asmenys, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kurie yra pripažinti nedarbingais (netekusiais 75–100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingais (netekusiais 60–70 procentų darbingumo), arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ir jiems nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, taip pat šeimos, kuriose yra asmuo, kuriam Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kuris yra pripažintas nedarbingu (netekusiu 75–100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingu (netekusiu 60–70 procentų darbingumo), arba kuris yra sukakęs senatvės pensijos amžių ir jam nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, asmenys, sergantys lėtinių ligų, įrašytų į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkiomis formomis, ir šeimos, kuriose yra tomis ligomis sergančių asmenų;
5) bendrasis. Į šį sąrašą įrašomos visos šeimos ir asmenys, nepatenkantys į 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytus sąrašus;
6) socialinio būsto nuomininkų, turinčių teisę į būsto sąlygų pagerinimą.
Savivaldybės socialinis būstas nuomojamas laikantis eiliškumo pagal aukščiau nurodytą sąrašą. Jeigu šeima ir asmuo, įrašyti į sąrašą savivaldybės socialiniam būstui išsinuomoti, įgyja teisę būti įrašyti į kitą sąrašą, šeimai ar asmeniui pageidaujant, gali būti perrašomi į kitą atitinkamą sąrašą, užskaitant buvimo ankstesniame sąraše metus.
Sąrašų prioritetus nustato savivaldybės taryba, pirmumą teikdama buvusių našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų sąrašui. Sprendimą išnuomoti socialinį būstą priima savivaldybės vykdomoji institucija. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su savivaldybės socialinio būsto nuomininkais sudaroma vadovaujantis Civiliniu kodeksu.
Taigi, jeigu Jūs atitinkate visas šias nurodytas sąlygas, turėtumėte teisę išsinuomoti socialinį būstą lengvatinėmis sąlygomis, tačiau įstatymai nenumato Jums pirmenybės gauti socialinį būstą dėl to, kad šiuo metu laukiatės.
Visų pirma, Jūs turėtumėte pateikti prašymą įrašyti į laukiančiųjų socialinio būsto sąrašus ir pateikti su prašymu savivaldybei, kurioje esate deklaravusi gyvenamąją vietą, šiuos dokumentus:
1. Pajamų ir turto deklaraciją (12 paskutinių mėnesių), pildomą Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka Valstybinėje mokesčių inspekcijoje.
2. Šiais metais išduotą pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą iš seniūnijos pagal gyvenamąją vietą (šeimos atveju – visų šeimos narių).
3. Pažymą iš seniūnijos apie šeimos sudėtį.
4. Pažyma apie asmens (šeimos) Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise įregistruotą nekilnojamąjį turtą Valstybės įmonės Registrų centre per paskutinius 5 metus (šeimos atveju – visų šeimos narių).
5. Suaugusių šeimos narių pasus ir jų kopijas (puslapio su nuotrauka) ar asmens tapatybės kortelę ir jos kopiją.
6. Santuokos ar ištuokos liudijimą ir jo kopiją, arba sutuoktinio mirties liudijimą ir jo kopiją.
7. Vaikų (iki 18 metų) gimimo liudijimus ir jų kopijas.
8. Neįgalumo arba darbingumo lygio pažyma ir jos kopija (jeigu į sąrašą įrašomas neįgalumą turintis asmuo).
9. Našlaičio statusą patvirtinantys dokumentai (jeigu į sąrašą įrašomas našlaitis).
Dėl motinystės pašalpų gavimo sąlygų
2012 vasario 7 13:28
Sveiki. Ilgai buvau užsienyje, grįžau 2011 žiemą. Įsidarbinau Vilniuje 2011 m. rugsėjo 27 d. Šiuo metu esu biuletenyje nuo 2012 m. sausio 9 d. nepertraukiamai. Ruošiuosi jame išbūti iki balandžio 2d., kada man ir prasidės dekretinės atostogos. Kokia situacija dėl motinystės atostogų ir išmokų, gal galėtumėte paaiškinti? Dėkoju.
Laba diena,
Informuojame, jog remiantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu (toliau – Įstatymas) motinystės (tėvystės) pašalpos yra skaičiuojamos atsižvelgiant į nepertraukiamą stažą darbovietėje. Tokios teisės aktų nuostatos priimtos, siekiant išvengti piktnaudžiavimo susidariusia padėtimi, t.y. dažnai pasitaikydavo atvejų, jog moterys įsidarbindavo naujoje darbovietėje, kur su darbdaviu sutardavo nepagrįstai didelį darbo užmokesčio dydį, o po trijų darbo mėnesių išeidavo motinystės gimdymo atostogų, taigi analogiškai dirbtinai padidinant gaunamų pašalpų dydį.
Remiantis šio įstatymo 16 ir 19 str., motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu bei motinystės (tėvystės) pašalpą turi teisę gauti apdraustosios ligos ir motinystės socialiniu draudimu moterys (tėvas – tėvystės pašalpos atveju), jeigu:
1. yra draudžiamos ligos ir motinystės socialiniu draudimu;
2. įstatymų nustatyta tvarka išleistos nėštumo ir gimdymo atostogų;
3. iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą sudaro: laikotarpiai, per kuriuos buvo mokamos ar turėjo būti mokamos privalomosios valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui; ligos, motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų gavimo laikas; ligos pašalpų dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga gavimo laikas; nedarbo socialinio draudimo išmokų gavimo laikas.
Tais atvejais kai jaunesnė nei 26 metų apdraustoji neįgijo reikalaujamo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo dėl to, kad mokėsi aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose, o pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą) iki ji tapo apdraustąja neviršija 3 mėnesių, motinystės pašalpa mokama neatsižvelgiant į jos turimą stažą. Tokia pat teise gali pasinaudoti ir statutinė valstybės tarnautoja, jei iki ligos pradžios šio stažo neįgijo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais buvo draudžiama kaip pareigūnė ir pertrauka nuo statuso pasikeitimo neviršija 3 mėnesių.
Todėl, jeigu Jūs iki įsidarbinimo nesimokėte aukštojoje, aukštesniojoje, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniame skyriuose, bei priešą tai nedirbote kitoje darbovietėje, atsižvelgiant į tai, jog neturėsite 12 mėnesių darbo stažo (per paskutiniuosius 24 mėnesius), Jums pagal Įstatymą nepriklausys nėštumo ir gimdymo bei motinystės (tėvystės) pašalpos.
Tačiau Jums priklausytų motinystės pašalpa, jeigu ligos ir motinystės socialiniu draudimu savanoriškai draudėtės pati Vyriausybės nustatyta tvarka.
Taip pat informuojame, jog Įstatymo 19 str. 5 d. nurodyta, jog asmeniui, neturinčiam teisės gauti motinystės (tėvystės) pašalpos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, mokama pašalpa pagal Išmokų vaikams įstatymą. Pagal šio įstatymo 10 str. nėščiai moteriai, likus 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos, skiriama 2 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė išmoka. Taip pat 5 str. numatyta, jog kiekvienam gimusiam vaikui skiriama 11 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė išmoka.
Laba diena,
Informuojame, jog remiantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu (toliau – Įstatymas) motinystės (tėvystės) pašalpos yra skaičiuojamos atsižvelgiant į nepertraukiamą stažą darbovietėje. Tokios teisės aktų nuostatos priimtos, siekiant išvengti piktnaudžiavimo susidariusia padėtimi, t.y. dažnai pasitaikydavo atvejų, jog moterys įsidarbindavo naujoje darbovietėje, kur su darbdaviu sutardavo nepagrįstai didelį darbo užmokesčio dydį, o po trijų darbo mėnesių išeidavo motinystės gimdymo atostogų, taigi analogiškai dirbtinai padidinant gaunamų pašalpų dydį.
Remiantis šio įstatymo 16 ir 19 str., motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu bei motinystės (tėvystės) pašalpą turi teisę gauti apdraustosios ligos ir motinystės socialiniu draudimu moterys (tėvas – tėvystės pašalpos atveju), jeigu:
1. yra draudžiamos ligos ir motinystės socialiniu draudimu;
2. įstatymų nustatyta tvarka išleistos nėštumo ir gimdymo atostogų;
3. iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą sudaro: laikotarpiai, per kuriuos buvo mokamos ar turėjo būti mokamos privalomosios valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui; ligos, motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų gavimo laikas; ligos pašalpų dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga gavimo laikas; nedarbo socialinio draudimo išmokų gavimo laikas.
Tais atvejais kai jaunesnė nei 26 metų apdraustoji neįgijo reikalaujamo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo dėl to, kad mokėsi aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose, o pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą) iki ji tapo apdraustąja neviršija 3 mėnesių, motinystės pašalpa mokama neatsižvelgiant į jos turimą stažą. Tokia pat teise gali pasinaudoti ir statutinė valstybės tarnautoja, jei iki ligos pradžios šio stažo neįgijo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais buvo draudžiama kaip pareigūnė ir pertrauka nuo statuso pasikeitimo neviršija 3 mėnesių.
Todėl, jeigu Jūs iki įsidarbinimo nesimokėte aukštojoje, aukštesniojoje, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniame skyriuose, bei priešą tai nedirbote kitoje darbovietėje, atsižvelgiant į tai, jog neturėsite 12 mėnesių darbo stažo (per paskutiniuosius 24 mėnesius), Jums pagal Įstatymą nepriklausys nėštumo ir gimdymo bei motinystės (tėvystės) pašalpos.
Tačiau Jums priklausytų motinystės pašalpa, jeigu ligos ir motinystės socialiniu draudimu savanoriškai draudėtės pati Vyriausybės nustatyta tvarka.
Taip pat informuojame, jog Įstatymo 19 str. 5 d. nurodyta, jog asmeniui, neturinčiam teisės gauti motinystės (tėvystės) pašalpos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, mokama pašalpa pagal Išmokų vaikams įstatymą. Pagal šio įstatymo 10 str. nėščiai moteriai, likus 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos, skiriama 2 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė išmoka. Taip pat 5 str. numatyta, jog kiekvienam gimusiam vaikui skiriama 11 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė išmoka.
Dėl vaiko išlaikymo priteisimo vaiko tėvams neišsituokus
2012 vasario 7 13:13
Laba diena. Šiuo metu laukiuosi, esu ištekėjusi, bet nusprendėme gyventi atskirai. Kūdikiui reikalinga supirkti kraitį, man tektų tuo pasirūpinti vienai. Ar galėčiau surinkus čekius kreiptis į teismą, kad tėvas sumokėtų pusę sumos, ir ar oficialiai neišsiskyrusi, galėčiau prisiteisti vaikui išlaikymą 350 Lt kas mėnesį (tiek jis moka pirmai sutuoktinei alimentų).
Laba diena,
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 1 d. nustatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Taigi, Lietuvos Respublikos teisės aktai įtvirtina galimybę vaiko naudai, nepaisant to, ar tėvai gyvena santuokoje, nesusituokę, ar yra išsituokę, prisiteisti iš kito tėvo, neišlaikančio savo vaiko, vaikui išlaikyti reikalingą pinigų sumą. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas normaliam vaiko maitinimuisi, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms.
Informuojame, jog Teismas galėtų priteisti 350 Lt dydžio išlaikymą per mėnesį tik atsižvelgęs į visus pateiktus dokumentus, įrodymus, taip pat, žinoma, ir į vaiko tėvo turtinę padėtį, jo mėnesinį uždarbį ir/ar kitas gaunamas pajamas. Jeigu Teismas pagal pateiktus įrodymus nustatytų, jog vaikui reikalingas tokio dydžio išlaikymas ir vaiko tėvo finansinė padėtis nėra pernelyg sunki, Teismas, tikėtina, priteistų tokį išlaikymo dydį, kadangi teismų praktikoje įsitvirtinusi taisyklė, jog vienam vaikui išlaikyti abiejų tėvų skiriama suma turi būti ne mažesnė nei minimali alga – 800,00 Lt, t.y. kiekvienas tėvas vaiko išlaikymui turi skirti ne mažiau nei po 400,00 Lt.
Laba diena,
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 1 d. nustatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Taigi, Lietuvos Respublikos teisės aktai įtvirtina galimybę vaiko naudai, nepaisant to, ar tėvai gyvena santuokoje, nesusituokę, ar yra išsituokę, prisiteisti iš kito tėvo, neišlaikančio savo vaiko, vaikui išlaikyti reikalingą pinigų sumą. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas normaliam vaiko maitinimuisi, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms.
Informuojame, jog Teismas galėtų priteisti 350 Lt dydžio išlaikymą per mėnesį tik atsižvelgęs į visus pateiktus dokumentus, įrodymus, taip pat, žinoma, ir į vaiko tėvo turtinę padėtį, jo mėnesinį uždarbį ir/ar kitas gaunamas pajamas. Jeigu Teismas pagal pateiktus įrodymus nustatytų, jog vaikui reikalingas tokio dydžio išlaikymas ir vaiko tėvo finansinė padėtis nėra pernelyg sunki, Teismas, tikėtina, priteistų tokį išlaikymo dydį, kadangi teismų praktikoje įsitvirtinusi taisyklė, jog vienam vaikui išlaikyti abiejų tėvų skiriama suma turi būti ne mažesnė nei minimali alga – 800,00 Lt, t.y. kiekvienas tėvas vaiko išlaikymui turi skirti ne mažiau nei po 400,00 Lt.
Dėl pareigybės vidaus tarnyboje užėmimo
2012 sausio 30 13:17
Laba diena. Kolegijoje esu įgijusi teisininko kvalifikaciją. Studijuoju Mykolo Romerio universitete, paskutiniajame kurse. Manęs nepriima dirbti į komisariatą dėl to, kad mano brolis turi teistumą. Gyvenu ne su broliu, esu pakankamai savarankiška ir suaugusi, kad atsakyčiau už kito asmens nuodėmes. Ar galėsiu dirbti teisėsaugos sistemoje bei su slapta informacija?
Laba diena,
Informuojame, jog Lietuvos Respublikos teisės aktai nedraudžia asmenims pretenduoti užimti darbo vietą ar dirbti vidaus tarnyboje, jeigu šio asmens artimas giminaitis yra padaręs teisei priešingą veiką. Tam, jog galėtumėte dirbti teisėsaugos sistemoje, turite atitikti reikalavimus, numatytus teisės aktuose. Tačiau šie reikalavimai susiję tik su Jūsų asmeniu, pvz., siekdama dirbti vidaus tarnyboje, Jūs (o ne Jūsų brolis ar kitas giminaitis) turite būti nepriekaištingos reputacijos, turėti ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, būti geros sveikatos būklės ir kt.
Tačiau norint dirbti su slapta informacija, pretenduojantiems į darbo vietą keliami kitokie, griežtesni reikalavimai. Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 str. 2 d. numatytas tarnybos paslapčių kategorijų sąrašas, kurio 3 p. nurodyta, jog tarnybos paslaptį gali sudaryti ikiteisminio tyrimo institucijų detalūs planai dėl asmenų, padariusių, įtariamų ar kaltinamų padariusių nusikalstamas veikas, paieškos ir sulaikymo bei kompleksinių priemonių ir operacijų organizavimo, taip pat paminėtinas šio straipsnio 19 p., teigiantis, jog tarnybos paslaptimis gali būti – detalūs duomenys apie krašto apsaugos sistemos institucijų, vidaus reikalų sistemos institucijų, operatyvinės veiklos subjektų, prokuratūros, Lietuvos banko, Ginklų fondo turimus ginklus, šaudmenis, sprogmenis, kovinę techniką, specialiąsias priemones, operatyvinės veiklos technines priemones, taip pat asmens saugos ir aktyviosios ginties, radiacinės ir cheminės saugos, specialiųjų degazavimo priemonių ir inžinerinės technikos saugojimo bei apskaitos normas, paskirstymą ir apsaugos organizavimą. To paties įstatymo 16 str. 2 d. 11 p. numatyta, jog leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas asmeniui neišduodamas, jeigu asmuo sąmoningai nuslėpė arba jo kandidatūrą tikrinančioms institucijoms pateikė melagingus biografijos faktus arba kitus duomenis apie save, savo ryšius bei aplinką, galinčius turėti įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, asmens patikimumo pažymėjimo išdavimo priėmimui. Taigi, jeigu Jūs nuslėpėte informaciją apie savo brolį (su juo turimus ryšius) ir tai galėjo turėti įtakos ar neatitikote kitų reikalavimų, numatytų šiame įstatyme, gali būti, jog Jūsų teisėtai nepriėmė į darbą.
Taip pat paminėtina, jog nurodytos nuostatos labiausiai atitinka Jūsų pateiktą situaciją, tačiau mums nežinant visų aplinkybių, sunku konstatuoti, ar Jūsų nepriėmė į darbą tik dėl nurodytos aplinkybės. Bet kuriuo atveju, teisėsaugos sistemoje privalo dirbti nepriekaištingos reputacijos asmenys, o ar reputacija nepriekaištinga, sprendžiama atsižvelgus tiek į Jūsų atliktus veiksmus, tiek į turimus ryšius su kitais asmenimis.
Dėl tikslios situacijos išsprendimo, mes Jums rekomenduojame, visų pirma, išsiaiškinti, ar tikrai dėl brolio turimo teistumo esate nepriimama į darbą teisėsaugos sistemoje, kadangi gali būti ir kitų objektyvių priežasčių. Paaiškėjus, jog tikrai tik dėl šios priežasties, ir toks sprendimas Jūsų netenkina, turite teisę paduoti skundą institucijai, kuriai pateikėte paraišką dalyvauti konkurse ar kitoje atrankoje, bei prašyti pateikti visus tokio sprendimo motyvuojančius argumentus.
Laba diena,
Informuojame, jog Lietuvos Respublikos teisės aktai nedraudžia asmenims pretenduoti užimti darbo vietą ar dirbti vidaus tarnyboje, jeigu šio asmens artimas giminaitis yra padaręs teisei priešingą veiką. Tam, jog galėtumėte dirbti teisėsaugos sistemoje, turite atitikti reikalavimus, numatytus teisės aktuose. Tačiau šie reikalavimai susiję tik su Jūsų asmeniu, pvz., siekdama dirbti vidaus tarnyboje, Jūs (o ne Jūsų brolis ar kitas giminaitis) turite būti nepriekaištingos reputacijos, turėti ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, būti geros sveikatos būklės ir kt.
Tačiau norint dirbti su slapta informacija, pretenduojantiems į darbo vietą keliami kitokie, griežtesni reikalavimai. Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 str. 2 d. numatytas tarnybos paslapčių kategorijų sąrašas, kurio 3 p. nurodyta, jog tarnybos paslaptį gali sudaryti ikiteisminio tyrimo institucijų detalūs planai dėl asmenų, padariusių, įtariamų ar kaltinamų padariusių nusikalstamas veikas, paieškos ir sulaikymo bei kompleksinių priemonių ir operacijų organizavimo, taip pat paminėtinas šio straipsnio 19 p., teigiantis, jog tarnybos paslaptimis gali būti – detalūs duomenys apie krašto apsaugos sistemos institucijų, vidaus reikalų sistemos institucijų, operatyvinės veiklos subjektų, prokuratūros, Lietuvos banko, Ginklų fondo turimus ginklus, šaudmenis, sprogmenis, kovinę techniką, specialiąsias priemones, operatyvinės veiklos technines priemones, taip pat asmens saugos ir aktyviosios ginties, radiacinės ir cheminės saugos, specialiųjų degazavimo priemonių ir inžinerinės technikos saugojimo bei apskaitos normas, paskirstymą ir apsaugos organizavimą. To paties įstatymo 16 str. 2 d. 11 p. numatyta, jog leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas asmeniui neišduodamas, jeigu asmuo sąmoningai nuslėpė arba jo kandidatūrą tikrinančioms institucijoms pateikė melagingus biografijos faktus arba kitus duomenis apie save, savo ryšius bei aplinką, galinčius turėti įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, asmens patikimumo pažymėjimo išdavimo priėmimui. Taigi, jeigu Jūs nuslėpėte informaciją apie savo brolį (su juo turimus ryšius) ir tai galėjo turėti įtakos ar neatitikote kitų reikalavimų, numatytų šiame įstatyme, gali būti, jog Jūsų teisėtai nepriėmė į darbą.
Taip pat paminėtina, jog nurodytos nuostatos labiausiai atitinka Jūsų pateiktą situaciją, tačiau mums nežinant visų aplinkybių, sunku konstatuoti, ar Jūsų nepriėmė į darbą tik dėl nurodytos aplinkybės. Bet kuriuo atveju, teisėsaugos sistemoje privalo dirbti nepriekaištingos reputacijos asmenys, o ar reputacija nepriekaištinga, sprendžiama atsižvelgus tiek į Jūsų atliktus veiksmus, tiek į turimus ryšius su kitais asmenimis.
Dėl tikslios situacijos išsprendimo, mes Jums rekomenduojame, visų pirma, išsiaiškinti, ar tikrai dėl brolio turimo teistumo esate nepriimama į darbą teisėsaugos sistemoje, kadangi gali būti ir kitų objektyvių priežasčių. Paaiškėjus, jog tikrai tik dėl šios priežasties, ir toks sprendimas Jūsų netenkina, turite teisę paduoti skundą institucijai, kuriai pateikėte paraišką dalyvauti konkurse ar kitoje atrankoje, bei prašyti pateikti visus tokio sprendimo motyvuojančius argumentus.
Kraunama...
Populiariausios naujienos
