Vykdant Norvegijos finansinio mechanizmo subsidijos schemos finansuojamą paprojektį „Darbuotojų, dirbančių su specialiųjų poreikių vaikais Bjerkreimo (Norvegija) ir Plungės savivaldybėse, bendradarbiavimo stiprinimas“, šių metų vasario 11 dieną surengtas paprojekčio dalyvių susitikimas su ekspertais.

Susitikime su paprojekčio dalyviais, Plungės rajono bendrojo lavinimo mokyklų vadovais, mokytojais, specialistais dalyvavo ekspertai iš Šiaulių universiteto Socialinės gerovės ir negalės studijų fakulteto.

Susitikimą pradėjo Šiaulių universiteto Socialinės gerovės ir negalės studijų fakulteto dekanė, docentė dr. Ingrida Baranauskienė. Dekanės pritaikytu vienu naujesnių mokymo metodų -„Ledlaužiu“, - išjudinusiu susirinkusiuosius, identifikuoti dalyvių lūkesčiai, išskirtos problemos, aktualijos, pasiūlytos strateginės sprendimo galimybės. Pasidalinta žiniomis apie ikiprofesinį ir profesinį specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių asmenų švietimą, būtinybę jaunus žmones ruošti pilnaverčiais, gebančiais save išlaikyti visuomenės nariais.

Po pietų darbas vyko grupėmis. Švietimo įstaigų administracijų atstovų  grupės darbą organizavo Šiaulių universiteto Socialinės gerovės ir negalės studijų fakulteto lektorė, Šiaulių  Zoknių pagrindinės mokyklos specialioji pedagogė ekspertė, dr. Renata Geležinienė. Mokyklų vadovams buvo pristatyti elgesio ir emocijų sunkumų (sutrikimų) turinčių mokinių ugdymo modeliai (medicininis/ klinikinis,  bihevioristinis, kognityvinis, ekosisteminis). Diskutuota apie tai, kaip šiandienos mokykloje traktuojamas specialiųjų ugdymo(-si) poreikių turintis mokinys - jis problema ar asmuo, turintis problemų? Grupės dalyviai teiravosi lektorės apie vaikų mokymo  (-si) motyvacijos stiprinimą.
Pasak R. Gelžinienės, motyvaciją galima skatinti, pritaikant vaikams mokomąją programą, skiriant individualias užduotis, vertinant pažymiu ir fiksuojant vaiko pažangą tik jo paties atžvilgiu.

Specialistų darbo grupei vadovavo Šiaulių universiteto Socialinės gerovės ir negalės studijų fakulteto Specialiosios didaktikos katedros asistentė, socialinių mokslų (edukologijos) magistrė, Šiaulių rajono pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė, logopedė metodininkė Laima Vasiliauskienė. Grupėje kalbėta apie palankios aplinkos kūrimo aspektus specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams. Anot pranešėjos, kad vaikai jaustųsi lygiaverčiais, būtina juos ugdyti pagal jų gebėjimus atitinkančias programas, individualizuoti mokymą, sudaryti galimybes vaikui pasirinkti, skatinti vaiko iniciatyvą veikti,  į vaiko ugdymą įtraukti šeimos narius.

Pedagogai klausė Šiaulių universiteto Socialinės gerovės ir negalės studijų fakulteto asistentės, Šiaulių Salduvės pagrindinės mokyklos specialiosios pedagogės ekspertės Laimos Tomėnienės pranešimo apie specialiųjų poreikių mokinių mokymą(-si) kartu su bendraamžiais bendrojo lavinimo mokykloje. Ugdydamiesi drauge, skirtingų gebėjimų vaikai mokosi dalintis savo individualumu, savo stiprybėmis, mokosi kartu spręsti įvairias problemas. Būdami kartu su bendraamžiais ir dalyvaudami bendroje veikloje, specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai tobulina ne tik savo patirtį, žinias, bet formuoja, lavina būtinus socialinius įgūdžius. Ugdymas ir socializacija turi vykti kartu, bet ne greta. Grupėje diskutuota apie edukacinės aplinkos kūrimą klasėje, mokinių ir mokytojų vaidmenis, bendradarbiavimą su šeima. Akcentuotos pedagogams būtinos kompetencijos: vaiko vystymosi ypatingumų atpažinimas, tikslus vaiko mokymosi sunkumų ar negalių srities bei pobūdžio nustatymas, gebėjimas pritaikyti Bendrąsias programas, atsižvelgiant į vaiko pasiekimų lygį, gebėjimus, galimybes. Ugdymo programos struktūra ir turinys turi suteikti galimybę įtraukti mokinį į įvairiapuses mokymosi patirtis ir skatinti jį tinkamai įsisavinti ugdymo turinį bei mokymo(-si) strategijas.

Paprojektis tęsiasi. Vienas iš jo rezultatų - bus parengta darbo su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais metodika. Jos rengimo metu, kovo - balandžio mėnesiais, numatyti keturi seminarai mokyklų administracijų atstovams, mokytojams, specialistams.