Dvi Plungės jaunimo atstovės – Lina Vosyliūtė iš NVO „Krantas“ ir Gabrielė Morkytė iš klubo „Pakopa“ rugsėjo 4 – 11 dienomis dalyvavo Turkijoje, Hatay mieste vykusiuose tarptautiniuose mokymuose.
Rimtoji dalis - mokymai
Hatay jaunimo asociacija (angl. Hatay Youth Association) surengė mokymus kultūrinės įvairovės tema, kurie vadinosi “Find Yourself in Others“. Turbūt geriausiai šį pavadinimą išverstume lietuvišku posakiu „Pasijusk kito kailyje“. Būtent tai ir bandėme padaryti naudodami neformalaus ugdymo metodus. Per šią mokymų savaitę diskutavome apie pilietiškumą, Europos ribas, gilinomės į savo pačių suvokimą, ieškojome mentalinių ir kūno kalbos skirtumų, aptarėme religijos įtaką kultūrai bei stereotipų kilmę. Diskusijos buvo vertingos, nes į šiuos mokymus atvyko 21 dalyvis iš 7 šalių – Bulgarijos, Čekijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Rumunijos, Turkijos. Turkai partneriais pasirinko naujųjų Europos Sąjungos valstybių atstovus, nes apie šių šalių kultūras žinoma, kur kas mažiau nei apie ES senbuves, tokias kaip Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Ispanija. Tad, kasdien teko vieniems kitus atrasti. O svarbiausia – atrasti Turkiją. Turėdami laisvo laiko Hatay širdyje – Antakijoje (Antakya) domėjomės architektūra ir vietinių žmonių įpročiais. Atradome visai kitokią Turkiją, tiesiog vaikštinėdami po miestą, derėdamiesi turguje dėl prieskonių kainų. Taigi dabar apie viską, ką atradome (o gal ir išradome) šiek tiek išsamiau..
Hatay - civilizacijų sankryža
Turkai turi posakį, kad yra ne viena Turkija, bet daug Turkijų. Ir mes netrukome tuo įsitikinti. Hatay regionas yra piečiausia Turkijos Viduržemio jūros pakrantė, besiribojanti su Sirija. Taigi šioje teritorijoje jaučiama didelė arabų kraštų įtaka – regione vyrauja dvikalbystė, t.y. gyventojai kalba tiek turkų, tiek arabų kalbomis.
Žinoma, vyraujanti religija yra islamas. Tačiau, bet kokie stereotipai apie islamo fundamentalizmą griūva sužinojus, kad čia šimtmečiais šalia gyveno ir savo religijas laisvai išpažino – musulmonai, judaistai, krikščioniai katalikai, protestantai bei stačiatikiai. Tad nenuostabu, kad 2005-aisiais Civilizacijų Susitikimui buvo pasirinktas būtent Hatay - miestas, garsėjantis tolerancija kitatikiams. Mes tuo įsitikinome, vaikščiodami siauromis Antakijos gatvelėmis, kur viena šalia kitos įsikūrusios – mečetė, bažnyčia ir sinagoga.
Dar vienas šokas ištiko apsilankius Hatay archeologijos muziejuje. Nežinau ką ten tikėjausi išvysti, bet tikrai nesitikėjau pamatyti iki skausmo (iš istorijos bei dailės vadovėlių) pažystamus romėnų ir graikų dievus. Pasirodo, kad šią teritoriją paeiliui valdė egiptiečiai, hetitai, asirai, graikai, persai, makedoniečiai, romėnai. Vėliau ji priklausė Bizantijos imperijai. Ir tik nuo kryžiaus žygių 1267 m. ši teritorija galutinai išslysta iš Europą sukūrusių civilizacijų lopšio. Teritoriją perima arabai musulmonai, melmukai ir mongolai, o vėliau Otomano imperija. Tądien, sėdint Azijos žemyne, klausimas „Kur baigiasi Europa?“ tapo grynai retoriniu.
Tarp jūros ir kalnų
Nenuostabu, kad Turkija pritraukia būrius turistų. Įsikūrusi tarp Viduržemio, Marmaro ir Juodosios jūros bei įrėminta aukštais kalnynais ši šalis tikrai kelia nuostabą. Mums teko laimė gyventi Samandag Deniz gyvenvietėje, kuri yra visiškai neturistinė (Hatay regionas taip pat). O mūsų viešbutis buvo vos už 20 metrų nuo jūros. Tačiau, čia ir baigiasi visas grožis, nes nei balto smėlio nei žydros jūros neradome. Vietoj to pajūryje mėtėsi kalnai šiukšlių – plastmasiniai maišeliai, įvairiausios pakuotės, net rūbai! Tai išvydus aplankė ir viena gera mintis - reikia panaudoti šio pliažo nuotraukas Palangoje, kaip prevencinę priemonę.
Neiškentę nepagarbos gamtai, pradėjome, tyrimą – kas gi teršia šį pajūrį? Pirmiausia paklausti vietiniai kaltino arabus iš Sirijos – esą jie meta šiukšles į jūrą. Apsilankius šalia žydrų ir švarių Sirijos krantų tapo aišku, kad šuo pakastas visai ne čia. Pasirodo vietiniai turkai, gyvenantys aukštupiuose meta šiukšles į upelius, kurie visą „lobį“ atneša į jūrą. Mūsų (t.y. dalyvių) paraginti, Hatay jaunimo asociacijos nariai prižadėjo imtis šios „bylos“ ir įgyvendinti aplinkosauginę iniciatyvą šiame pajūryje.
Skonis ir kvapas
Kunefe ir Adenos kebabas yra du skaniausi dalykai, kuriuos galiu rekomenduoti kiekvienam susiruošusiam į Turkiją. Tik bėda, ta, kad kunefe yra tradicinis Hatay regiono desertas, tad tektų keliauti būtent ten. Neįtikėtina, bet Hatay yra daugybė kavinių, kurios išsilaiko gamindamos tik kunefe. Mums tai buvo šokas, juk sunku įsivaizduoti, kad, kavinė Lietuvoje prekiautų tik obuolių pyragu?!
Kebabai – taip tai turbūt dažnam lietuviui vienas tų gerų dalykų, su kuriais pirmiausia asocijuojasi Turkija. Turiu sulaužyti stereotipą, kad kebabai valgomi rankomis ar paskubomis – juos dažniausia patiekia lėkštėje su daug žalumynų bei...ryžiais!
Apskritai, turkai, maistui teikia ypatingą reikšmę – yra svarbus paros metas, o taip pat ir eiliškumas kaip valgomi patiekalai.
Ramadanas
Mūsų mokymų laikas sutapo su Šventuoju musulmonų mėnesiu. Ramadanas prasidėjo rugpjūčio pabaigoje ir tęsėsi 30 dienų. Visą šį laiką, nuo saulės patekėjimo iki nusileidimo musulmonai negali gerti, valgyti ar turėti lytinių santykių. Tai pasninko ir atleidimo bei maldų laikas, labai panašus į krikščionių adventą. Deja (ar laimei) mums neteko nei patirti, nei matyti tikro ramadano, nes net turkai dalyvavę šiame projekte yra alevitai t.y., savotiški musulmonai protestantai, kurie nesutinka su daugeliu dogmų, nesilanko mečetėse ir savo santykį su Alachu išreiškia asmeniškai. Tik paskutinę dieną, apsistojus Stambule, išgirdome rytmetinę maldą fajr aidinčią iš daugybės garsiakalbių įrengtų minaretuose. Skambesys buvo pribloškiantis, nes rodės visas miestas skendi toje keistoje giesmėje, nuo kurios prasideda dienos pasninkas.
Suma sumarum
Keista buvo grįžti iš saulėto pajūrio į rudenėjančią Lietuvą. Tačiau, prisiminimai, žinios bei užmegzti kontaktai liko su mumis. O suplanuotas tarptautinių mokymų projektas Žmogaus teisių ugdymo tema, turintis vykti kitais metais Krokuvoje palieka viltį, kad tai ne pabaiga.. o tik kažko naujo, kažko Kito pradžia.
Už galimybę vykti į šiuos mokymus pirmiausia dėkojame mus delegavusioms organizacijoms „Krantui“ ir „Pakopai“. Už finansinę paramą Ačiū tariame ES programai „Veiklus jaunimas“ (www.jtba.lt). Už suvenyrus ir reprezentacinę medžiagą dėkojame Plungės rajono jaunimo reikalų koordinatorei Lolitai Vaitkevičienei bei VšĮ Plungės turizmo ir verslo informacijos centras.
Straipsnį parengė:
NVO"Krantas" projektų koordinatorė
Lina Vosyliūtė
lina.vosyliute@gmail.com
+370 671 01230






