Ekonominės krizės visada baigiasi ir prasideda pakilimas. Net neabejoju, kad ir Lietuvos ūkis atsigaus, nors, skirtingai nei premjeras, nedrįsčiau to prognozuoti taip greitai.

Kiekviename nusileidime reikia žiūrėti į viršų, galvoti kaip išlipti iš duobės. Tokiais sudėtingais laikotarpiais nugalėtojais tampa aiškią viziją ir prioritetus turintys lyderiai. Tie patys principai galioja ir valstybėms, rajonams ar miestams. Dažniausiai aiškius tikslus ir viziją turinti vietovė tampa jaukia ir patrauklia gyventi, nors šalia esanti praranda savo žavesį ar niekaip neatranda sėkmės recepto.

Žiūriu į Plungės rajono statistinius rezultatus ir bandau suprasti, ko gi mums trūksta? Kodėl rajonas su nuostabia gamta, reikšmingu istoriniu ir kultūriniu paveldu niekaip negali atsikratyti vidutinioko etiketės? Plungės savivaldybė dažnai atsiduria statistikos lentelių apačioje. Žurnalo „Veidas“ 2009 m. Lietuvos savivaldybių reitinguose esame tik 53 (iš 60). Bet pokytis per pastaruosius dvejus metus dar liūdnesnis — kritome iš 24 vietos (2007 m.) į 53 (2009 m.).

Taip, buvome Lietuvos kultūros sostine 2009, projektas buvo gražus ir tvarkingas, nors vargu ar galėčiau pavadinti jį ambicingu. Daug kas man atsakys, kad bent jau praėjo be didelių skandalų ir aš su tuo sutikčiau, tačiau man vis kirba klausimas — ar mes išnaudojome visas šio renginio galimybes, ar mūsų rajonas dar ilgai jaus iš to naudą?

Mes dažnai pasijuokiame iš kaimyno, kuris sugalvoja pastatyti modernesnį pastatą, sukurti naujesnį produktą. Mes klausiame kam to reikės, kas tuo naudosis, dažniausiai nusprendžiam, kad tai paprasčiausias laiko švaistymas. Bet dažnai nustembam, kai atkakliai dirbusiam kaimynui ima geriau sektis, netikėtai atsiranda klientai. Turbūt ne vienas traukė pečiais, kai Druskininkai užsimojo pastatyti vandens pramogų parką ar sugalvojo pasidaryti vasarą veikiančias slidinėjimo trasas. Šiandien retas gali paneigti, kad miestelis neturintis nei jūros, nei nuostabių ežerų tampa turistų traukos centru, nes aiškiai pasirinko prioritetus ir juos nuosekliai įgyvendino.

Nepaneigsi, kad ir Plungės rajonas turi viziją. Ji parašyta Plungės rajono savivaldybės plėtros 2002–2010 m. strateginiame plane. Tačiau skaitydamas ją taip ir neradau eilutės kuo mes esame išskirtiniai? Ten rasi visko: pramonės plėtrą su linų audinių gamyba, turizmą, modernias informacines technologijas, iki minimumo sumažintą nedarbą ir visus kitus gražiai skambančius žodžius. Kartais atrodo, kad paėmėm iš Lietuvos po truputį, sudėjom į vieną krūvą ir norime gauti nuostabų rezultatą. Bet tai iliuzija. Tai vizija be ambicijų, be aiškaus tikslo. Esame per maži, kad turėtume ir stiprią pramonę, o šalia — ir gerai išvystytą turizmą, kad plėtotume mokslinius tyrimus, o tuo pačiu klestėtų ir žemės ūkis.

Plungės rajono politikai iki šiol nedrįso rimtai pažvelgti į rajono perspektyvas, nesugebėjo pateikti ambicingos vizijos, kuri suteiktų mums pranašumus įveikiant ekonominę krizę ir užtikrinant stabilų augimą. Mes netikim, kad dabartinė rajono valdžia sugebės susidoroti su šiuo uždaviniu ir tvirtai žengti pirmyn, todėl Darbo partijos Plungės skyrius buria kompetentinga komandą, kuri pateiks savo požiūrį į Plungės krašto ateitį.

Darbo partijos Plungės skyriaus pirmininkas Mindaugas Jurčius