Kaimas Rietavo savivaldybėje, į šiaurę nuo Rietavo, 3 km į rytus nuo kelio Rietavas–Plungė. Kiek į šiaurę nuo Daugėdų teka Minija, 2 km į pietus telkšo Daugėdų ežeras.

Kaimas Rietavo savivaldybėje, Daugėdų seniūnijoje, 1 km į šiaurę nuo Daugėdų, dešiniajame Minijos krante. Šalia kaimo yra du Daugėdų tvenkiniai, susidarę užtvenkus Alkupį ir Kunigiaupį.

Kaimas Rietavo savivaldybėje, Daugėdų seniūnijoje, ryčiau Daugėdų, 10 km į šiaurės rytus nuo Rietavo, dešiniajame Kunigiaupio upelio krante.

Kaimas Rietavo savivaldybėje, Daugėdų seniūnijoje, 2 km į vakarus nuo Daugėdų, seniūnijos vakaruose.

Kaimas Rietavo savivaldybės šiaurės rytuose. Šiauriniu pakraščiu prateka Gedika

Gyvenvietė Rietavo savivaldybėje, į šiaurės rytus nuo Rietavo, kairiajame Minijos krante. Žinomi nuo XII ar XIII amžiaus (Ceklio žemėje) – tai vienas seniausių Žemaitijos miestelių. Dabar juose tegyvena keli šimtai gyventojų, nors XVI a. gyveno apie 3500.

Kaimas 6 km į šiaurės vakarus nuo Tverų, prie kelio į Rietavą ir čia prasidedančio Palos upelio, sruvenančio į Miniją.

Kaimas Rietavo savivaldybėje, Rietavo seniūnijoje, 7 km į šiaurę nuo Rietavo, kairiajame Bubos (Jūros upės intakas) krante, prie krašto kelio 164.

Kaimas Rietavo savivaldybėje, faktiškai šiaurinis Rietavo priemiestis, išsidėstęs greta kelio į Plungę.

Kaimas Rietavo savivaldybėje, 6 km į šiaurės rytus nuo Rietavo.

Kaimas Rietavo savivaldybėje, Rietavo seniūnijoje, 6 km į vakarus nuo Rietavo, piečiau krašto kelio 197. Kaime teka upė Vedega (Letauso intakas).

Kaimas Rietavo savivaldybėje. Pietuose eina magistralė Kaunas-Klaipėda, rytuose plyti Girėnų miškas. Yra girininkija, žvyro telkinys. Kaimo šiaurėje teka Jūros upės intakas Deguva, pietryčiuose - Aitra

Kaimas Rietavo savivaldybėje, 8 km į pietryčius nuo Rietavo, pakeliui į Laukuvą. Per kaimą teka Jūros intakas Aitra ir jos intakas Gervė. Iš pietryčių prieina Labardžių miškas. Istoriniuose šaltiniuose kaimas minimas nuo 1565 m. 1596-1608 m. kaimas buvo dovanotas Rietavo bažnyčiai.

Kaimas Rietavo savivaldybės šiaurės vakaruose, šalia kelio Rietavas-Kuliai.

Kaimas centrinėje Rietavo savivaldybės dalyje, 3 km į pietus nuo Rietavo. Rietavo gimnazijos pradinio ugdymo skyrius.

gyvenvietė centrinėje Rietavo savivaldybės dalyje, į šiaurės vakarus nuo Rietavo, šalia kelio į Kulius.

Kaimas Rietavo savivaldybėje, Rietavo seniūnijoje, 7 km į pietryčius nuo Rietavo, prie krašto kelio 164. Kaimą supa Užpinikio ir Stumbrių miškai.

Gyvenvietė Rietavo savivaldybėje, faktiškai pietrytinis Rietavo priemiestis.

Kaimas Rietavo savivaldybėje, 10 km. į pietus nuo Rietavo, abipus Jūros ( Nemuno dešniojo intako ).

Rietavas – miestas Telšių apskrityje, Rietavo savivaldybės centras. 2001 m. gyventojų surašymo duomenimis Rietave gyveno 3979 gyventojai. 2009 m. pradžioje Statistikos departamento duomenimis Rietave gyveno 3830 žmonių.

Kaimas rytinėje Rietavo savivaldybės dalyje, 1 km į šiaurės rytus nuo Tverų.

Kaimas esantis už 2 km nuo Tverų link Varnių. Tai buvusi dvarvietė. Tarpukario metais dvare buvo viena sodyba, kurioje gyveno 17 žmonių.

Miestelis Rietavo savivaldybėje, kelio Rietavas–Varniai pusiaukelėje, Žemaičių aukštumos pažemėjime, šalia Aitros upės. Miestelis išlaikęs žemaitiško stiliaus struktūrą. Tverai yra pačiame seniūnijos centre, kelių iš Rietavo, Laukuvos, Varnių, Žarėnų sankryžoje.