Kodėl vietiniai pranešimai internete vis dar svarbūs
Žinot, kai pradėjau kurti vietinį bendruomenės portalą prieš kelerius metus, maniau, kad socialiniai tinklai visiškai pakeis žaidimo taisykles. Bet praktika parodė ką kita – žmonės vis dar ieško patikimos, struktūruotos informacijos apie tai, kas vyksta jų rajone, mieste ar bendruomenėje. Facebook’as puikus greitoms naujienoms, bet kai reikia rasti konkretų pranešimą apie kelio remontą ar bendruomenės susirinkimą po savaitės – ten viskas paskęsta informacijos sraute.
Vietiniai pranešimai internete atlieka ypatingą funkciją. Jie tarsi tiltas tarp oficialios institucijų komunikacijos ir kasdienio žmonių poreikio žinoti, kas vyksta aplinkui. Ir skirtingai nei prieš dešimtmetį, dabar beveik visi turi išmaniuosius telefonus ir reguliariai tikrina naujienas internete. Tai reiškia, kad gerai parašytas ir išplatintas pranešimas gali pasiekti tūkstančius žmonių per kelias valandas.
Bet štai problema – daugelis bendruomenių portalų, savivaldybių svetainių ar vietos organizacijų vis dar rašo pranešimus taip, lyg būtų 2005-ieji. Ilgi, sunkiai skaitomi tekstai, be aiškios struktūros, pilni biurokratinės kalbos. O paskui stebisi, kodėl niekas neskaito.
Kas sudaro gerą vietinį pranešimą
Pirmiausia pamirškit viską, ko mokė rašydami oficialius raštus mokykloje. Internete žmonės skaito kitaip – greitai, paviršutiniškai, dažnai telefone pakeliui į darbą. Jūsų pranešimas turi būti aiškus, konkretus ir, svarbiausia, naudingas.
Geras vietinis pranešimas prasideda nuo aiškaus, informatyvaus pavadinimo. Ne „Pranešimas dėl eismo organizavimo”, o „Vytauto gatvė bus uždaryta spalio 15-20 d. – kaip važiuoti aplinkui”. Matot skirtumą? Antrasis iš karto sako, kas, kada ir ką tai reiškia skaitytojui.
Toliau – pirmasis sakinys ar pastraipa turi atsakyti į pagrindinius klausimus: kas, kada, kur, kodėl ir kaip tai paveiks žmones. Žurnalistai tai vadina „lead” – tai esminė informacija, kurią žmogus turi suprasti per pirmąsias 5 sekundes. Jei žmogus neperskaitys toliau, jis vis tiek turėtų suprasti pagrindinę žinutę.
Štai pavyzdys, kaip NERAŠYTI: „Vadovaujantis savivaldybės tarybos 2024-10-01 sprendimu Nr. 234, informuojame, kad bus vykdomi eismo organizavimo pakeitimai…”
O štai kaip RAŠYTI: „Nuo spalio 15 d. dvi savaites bus uždaryta Vytauto gatvė tarp Gedimino ir Laisvės gatvių. Vykdomas skubus vandentiekio vamzdžių keitimas. Viešasis transportas važiuos aplinkkeliu per Savanorių prospektą.”
Struktūra, kuri veikia
Kai rašau pranešimą bendruomenės portalui, visada laikausi paprastos schemos, kuri dar niekada neapvylė:
1. Patrauklus, informatyvus pavadinimas – jau aptarėme, bet tai tikrai svarbu.
2. Trumpas įvadas (1-2 sakiniai) – pati esminė informacija, kuri turi prasmę net ir atskirai nuo viso teksto.
3. Pagrindinis tekstas su tarpiniais antraštėmis – čia išskleidi detales, bet suskirstyk informaciją į logiškas dalis. Jei pranešimas apie renginį, gali būti: „Kas vyks”, „Kada ir kur”, „Kaip dalyvauti”, „Kam skirta”. Jei apie problemą – „Kas nutiko”, „Ką tai reiškia gyventojams”, „Kaip sprendžiama”, „Kur kreiptis su klausimais”.
4. Praktinė informacija išskirta vizualiai – datos, adresai, telefonai, nuorodos. Dažnai naudoju sąrašus su ženkleliais arba net lentelę, jei informacijos daug.
5. Kontaktai klausimams – visada, VISADA nurodykite, kur žmonės gali kreiptis, jei turi klausimų. El. paštas, telefonas, o dar geriau – konkretus asmuo, o ne bendras „info@” adresas.
Dar vienas patarimas – naudokit pastraipas. Mačiau neįtikėtinai daug pranešimų, kurie yra vienas ilgas teksto blokas. Internete tai atrodo bauginančiai. Viena pastraipa – viena mintis. Tarp pastraipų – tuščia eilutė. Jūsų tekstas iš karto tampa tris kartus lengviau skaitomas.
Kalba, kuri pasiekia žmones
Čia turbūt didžiausia problema, su kuria susiduriu konsultuodamas bendruomenių portalus. Žmonės rašo taip, lyg kreiptųsi į teismą ar ministerijos komisiją, o ne į savo kaimynus.
Paprasta taisyklė: rašykit taip, kaip kalbėtumėte. Gerai, gal šiek tiek formaliau nei su draugais bare, bet vis tiek kaip žmogus žmogui. Jei sakinyje yra žodžiai „vadovaujantis”, „įgyvendinant”, „atsižvelgiant” – tikriausiai galite jį perrašyti paprasčiau.
Vietoj „Vadovaujantis aplinkos apsaugos reikalavimais, informuojame, kad atliekų išvežimas bus vykdomas pagal pakeistą grafiką” rašykit „Dėmesio: nuo kitą savaitę šiukšles išveš kitomis dienomis. Priežastis – nauji aplinkosaugos reikalavimai.”
Venkit profesinio žargono, nebent rašot specifinei auditorijai. Jei rašot visiems gyventojams, ne visi žino, kas yra „inžinerinė infrastruktūra”, „urbanistinė plėtra” ar „daugiabučių modernizacija”. Galima sakyti paprasčiau: „vandentiekis ir kanalizacija”, „naujų namų statyba”, „butų namų atnaujinimas”.
Dar vienas dalykas – būkit konkretūs. „Netrukus” nereiškia nieko. „Artimiausiu metu” – irgi. Jei žinot datą – nurodykite. Jei nežinot tikslios datos, nurodykite bent apytiksliai: „spalio pabaigoje”, „per 2-3 savaites”, „iki metų pabaigos”.
Vizualinis pranešimo pateikimas
Tekstas – tai tik pusė darbo. Kaip jis atrodo ekrane – ne mažiau svarbu. Ypač dabar, kai daugiau nei pusė žmonių naujienų skaito telefone.
Nuotraukos ar iliustracijos – būtinos. Pranešimas su vaizdu gauna 3-4 kartus daugiau dėmesio nei be jo. Bet ne bet kokia nuotrauka tinka. Stock nuotraukos su dirbtinai šypsančiais žmonėmis – ne. Geriau savo daryta nuotrauka iš telefono, bet autentiška ir susijusi su tema. Jei rašot apie kelio remontą – nufotografuokite tą kelią. Jei apie renginį – panaudokite nuotrauką iš praėjusio panašaus renginio.
Formatavimas – naudokit paryškinimą svarbiausiai informacijai, bet nedaug. Jei viskas paryškinta, niekas neparyškinta. Sąrašai su ženkleliais puikiai tinka, kai reikia išvardinti kelis dalykus. Lentelės – kai reikia pateikti struktūruotą informaciją (pvz., renginių grafiką, autobusų tvarkaraščius).
Responsive dizainas – jei tvarkot savo portalą, įsitikinkite, kad jis gerai atrodo ir telefone. Daugiau nei 60% žmonių naujienų skaito mobiliuose įrenginiuose. Jei jūsų pranešimas telefone atrodo kaip chaosas – prarandate didžiąją dalį auditorijos.
Dar vienas patarimas – naudokit infografikas, kai reikia paaiškinti kažką sudėtingo. Pavyzdžiui, kaip rūšiuoti atliekas, kaip važiuoti aplinkiniu maršrutu, kokia naujojo pastato schema. Viena paprasta schema gali pasakyti daugiau nei trys pastraipos teksto.
Kur ir kaip platinti pranešimus
Parašėte puikų pranešimą – puiku! Bet jei jį tiesiog įkelsite į savo portalą ir lauksite, kad žmonės ateis patys – nesulauksite daug skaitytojų. Reikia aktyviai platinti.
Socialiniai tinklai – akivaizdžiausia vieta. Bet ne tiesiog įkelti nuorodą su automatiškai sugeneruotu aprašymu. Sukurkite atskirą įrašą Facebook’e, Instagram’e ar kur dar jūsų bendruomenė aktyviausia. Parašykite trumpą, patrauklų tekstą (gali būti kitoks nei pačiame pranešime), pridėkite akį traukiančią nuotrauką, ir tik tada – nuorodą į pilną pranešimą.
Pavyzdžiui, jei pranešimas apie vasaros festivalį, Facebook’e galite rašyti: „🎵 Vasara be muzikos – ne vasara! Rugpjūčio 15 d. Miesto aikštėje – nemokamas koncertas po atviru dangumi. Groja [atlikėjai]. Pradžia 18 val. Pasiimkite pledus ir gerą nuotaiką! Visa programa čia: [nuoroda]”
El. pašto naujienlaiškiai – jei turite prenumeratorių bazę, naudokite ją. Bet ne bombarduokite žmonių kiekvienu pranešimu. Geriau kartą per savaitę išsiųskite suvestinę su 5-7 svarbiausiais pranešimais. Žmonės labiau linkę skaityti vieną gerai paruoštą naujienlaiškį nei penkis atskirai.
Vietos Facebook grupės – beveik kiekvienoje bendruomenėje yra neoficialios Facebook grupės, kur žmonės dalijasi informacija. Būkite jose aktyvūs (bet ne spam’inkite). Kai turite tikrai svarbų pranešimą – pasidalinkite ir ten.
Bendradarbiavimas su kitais portalais – jei jūsų mieste ar rajone yra kitų naujienų portalų, užmegzkite ryšius. Dažnai jie mielai perskelbia svarbią vietinę informaciją, ypač jei ji gerai parašyta ir jiems nereikia nieko redaguoti.
WhatsApp ar Telegram grupės – vis populiaresnė komunikacijos priemonė bendruomenėse. Jei tokių grupių neturite – apsvarstykite galimybę sukurti. Bet čia reikia būti atsargiems – žmonės nekenčia, kai jų telefonai nuolat pypsi nuo pranešimų. Geriau naudoti broadcast funkcijas arba aiškiai nustatyti, kokio tipo informacija bus dalijamasi.
Kada skelbti ir kaip dažnai
Laikas – labai svarbus faktorius. Geriausias pranešimas, paskelbtas netinkamu laiku, gali likti nepastebėtas.
Iš patirties galiu pasakyti, kad geriausias laikas skelbti vietinius pranešimus – antradienio-ketvirtadienio rytas, apie 8-10 val., arba pietų pertrauka 12-13 val. Pirmadieniais žmonės dar „įsibėgėja”, penktadieniais jau galvoja apie savaitgalį. Savaitgaliais aktyvumas socialiniuose tinkluose būna, bet žmonės labiau linkę žiūrėti pramoginio turinio nei skaityti apie vietos reikalus.
Bet yra išimčių. Jei pranešimas apie savaitgalio renginį – logiška skelbti ketvirtadienį ar penktadienį, kai žmonės planuoja savaitgalį. Jei skubi informacija (pvz., dėl oro sąlygų atšauktas renginys) – skelbiate iš karto, nesvarbu, kiek valandų.
Dėl dažnumo – čia priklauso nuo jūsų bendruomenės dydžio ir aktyvumo. Mažame miestelyje 2-3 pranešimai per savaitę gali būti visai pakankami. Didesnėje bendruomenėje – gal ir kasdien kas nors vyksta. Bet svarbu rasti balansą – per daug pranešimų, ir žmonės pradeda ignoruoti. Per mažai – užmiršta apie jūsų portalą.
Viena taisyklė, kurios laikausi: geriau rečiau, bet kokybiškai. Vienas gerai parašytas, informatyvus pranešimas per savaitę geriau nei penki skuboti, neaiškūs pranešimai.
Kaip matuoti sėkmę ir tobulėti
Neįmanoma žinoti, ar jūsų pranešimai efektyvūs, jei nematote statistikos. Laimei, šiandien beveik visos platformos siūlo bent bazinę analitiką.
Ką stebėti:
– Peržiūrų skaičius – akivaizdžiausia metrika, bet ne vienintelė svarbi
– Laikas puslapyje – kiek žmonės praleidžia skaitydami? Jei vidutiniškai 10 sekundžių, bet jūsų straipsnis 5 minučių skaitymo – niekas neskaito
– Socialinio dalijimosi rodikliai – kiek kartų pasidalinta Facebook’e, Instagram’e
– Komentarai ir atsakymai – rodo įsitraukimą
– Konversijos – jei pranešimas su kvietimu veikti (registruotis į renginį, dalyvauti apklausoje), kiek žmonių tai padarė
Google Analytics (arba panašūs įrankiai) gali parodyti, iš kur žmonės ateina į jūsų pranešimus – iš socialinių tinklų, paieškos, tiesioginės nuorodos. Tai padeda suprasti, kurie platinimo kanalai veikia geriausiai.
Bet skaičiai – ne viskas. Klausykite grįžtamojo ryšio. Jei žmonės rašo komentaruose „Pagaliau aiškiai parašyta!” – tai geras ženklas. Jei klausia dalykų, kurie buvo parašyti pranešime – reikia geriau struktūruoti informaciją. Jei skundžiasi, kad „vėl nieko nesupratau” – reikia paprasčiau rašyti.
Dar vienas patarimas – darykite A/B testavimą. Išbandykite skirtingus pavadinimus, skirtingas nuotraukas, skirtingą skelbimo laiką. Žiūrėkite, kas veikia geriau. Bendruomenių komunikacija nėra mokslas, bet tam tikri dėsningumai egzistuoja, ir juos galima atrasti tik eksperimentuojant.
Ką daryti su klaidomis ir kritika
Padarėte klaidą pranešime? Nutiko. Visiems nutinka. Svarbu, kaip reaguojate.
Jei pastebėjote klaidą patys – ištaisykite kuo greičiau ir pridėkite pastabą apačioje: „Atnaujinta [data]: pataisyta [kas buvo neteisinga]”. Jei klaida rimta (pvz., neteisingai nurodėte renginio laiką), papildomai paskelbkite pataisymą socialiniuose tinkluose.
Jei klaidos pastebėjimą gaunate iš skaitytojų – padėkokite, ištaisykite, pripažinkite. „Ačiū už pastebėjimą! Tikrai buvo neteisingai nurodyta data, jau pataisėme.” Žmonės gerbia atvirumą ir greitą reakciją.
Jei sulaukiate kritikos dėl paties pranešimo turinio (pvz., žmonės nepatenkiniti sprendimu, apie kurį rašote) – būkite profesionalūs ir empatiškai. Jūsų darbas – informuoti, ne ginti sprendimus. Galite atsakyti kažką panašaus: „Suprantame jūsų susirūpinimą. Šis pranešimas skirtas informuoti apie priimtą sprendimą. Su klausimais ar pasiūlymais galite kreiptis į [atsakinga institucija].”
Niekada netrinkite neigiamų, bet konstruktyvių komentarų. Tai tik sukelia daugiau nepasitenkinimo. Trinti galima tik akivaizdžiai įžeidžiančius, šmeižiančius ar spam komentarus.
Kai pranešimai tampa bendruomene
Žinot, kas įdomiausia? Kai pradedi rašyti ir platinti vietinius pranešimus nuosekliai, kokybiškai ir su tikru noru padėti žmonėms – pamažu aplink tai susiformuoja bendruomenė. Žmonės pradeda ne tik skaityti, bet ir prisidėti – siųsti informaciją, fotografijas, pasiūlymus.
Mano pirmasis bendruomenės portalas pradėjo kaip paprastas informacinis puslapis. Po metų jau turėjome komandą savanorių, kurie padėdavo rinkti informaciją, fotografuoti renginius, moderuoti diskusijas. Žmonės jautė, kad tai JŪSŲ portalas, ne tik mano.
Ir tai, manau, yra tikrasis tikslas. Vietiniai pranešimai internete – ne tik apie informacijos perdavimą. Tai apie bendruomenės kūrimą, žmonių jungimą, vietos identiteto stiprinimą. Kai žmonės jaučiasi informuoti apie tai, kas vyksta jų aplinkoje, jie jaučiasi labiau įsitraukę, labiau priklausantys.
Taip, reikia laiko. Taip, reikia pastangų. Taip, kartais bus dienų, kai parašysite puikų pranešimą, o jį perskaitys tik keliolika žmonių. Bet jei darysit tai nuosekliai, gerbs savo skaitytojus, rašysit aiškiai ir dalinsitės tikrai naudinga informacija – rezultatai ateis.
Pradėkite nuo mažo. Vienas gerai parašytas pranešimas per savaitę. Išbandykit skirtingus formatavimo būdus, skirtingas platformas, skirtingus pavadinimus. Žiūrėkite, kas veikia jūsų bendruomenėje. Klausykite grįžtamojo ryšio. Tobulėkite pamažu.
Ir svarbiausia – nepamirškite, kodėl tai darote. Ne dėl peržiūrų skaičiaus (nors tai malonu), ne dėl pripažinimo (nors ir tai smagu). Darote tai, kad jūsų kaimynai žinotų, kas vyksta, galėtų planuoti, dalyvautų, jaustųsi bendruomenės dalimi. Tai prasminga, ir tai veikia.
