Kodėl vietinės naujienos socialiniuose tinkluose – tai ne tas pats, kas straipsnis portale
Žinot, kai pradėjau dirbti su regioniniais portalais, maniau, kad pakanka tiesiog nukopijuoti straipsnio pavadinimą, įmesti nuorodą ir viskas – darbas atliktas. Koks naivumas! Greitai supratau, kad socialiniai tinklai – tai visiškai kita aplinka su savo taisyklėmis, ritmu ir publika.
Pagrindinis skirtumas tarp portalo straipsnio ir įrašo socialiniuose tinkluose yra kontekstas. Žmogus, kuris ateina į jūsų portalą, jau ieško informacijos. O socialiniuose tinkluose? Ten žmonės slenka per šimtus įrašų per dieną, ieškodami pramogos, bendravimo, greitų emocijų. Jūsų vietinė naujiena turi sustabdyti tą pirštą, kuris slenka ekranu žemyn.
Dar vienas dalykas – portale turite visą straipsnį, kad papasakotumėte istoriją. Socialiniuose tinkluose turite keletą sekundžių. Jei per tas kelias sekundes nesugebėsite sudominti, žmogus praslinksta toliau. Ir nesvarbu, kokia gera jūsų naujiena – ji liks neperskaityta.
Kas veikia vietiniame kontekste: emocijos, artumas ir aktualumas
Dirbdamas su keliais regioniniais portalais, pastebėjau vieną įdomų dalyką. Straipsniai apie vietinius įvykius, kurie nacionaliniuose portaluose gautų gal dešimt komentarų, regioniniuose socialiniuose tinkluose kartais sprogsta. Kodėl? Nes žmonės mato save toje istorijoje.
Kai rašote apie vietinį įvykį, visada galvokite: „Ar mano kaimynas atpažins šią vietą? Ar jis gali pažinoti šiuos žmones? Ar tai paveiks jo kasdienį gyvenimą?” Jei bent į vieną klausimą atsakymas „taip” – jau turite gerą pagrindą.
Emocinis ryšys su vieta yra neįtikėtinai stiprus. Žmonės gali ignoruoti naujienas apie vyriausybės sprendimus, bet jei uždarys jų mėgstamą kavinę ar pastatys naują žaidimų aikštelę šalia namų – tai jau kita kalba. Štai kodėl vietinės naujienos turi tokį potencialą socialiniuose tinkluose.
Dar vienas aspektas – bendruomenės jausmas. Kai žmonės komentuoja vietines naujienas, jie ne tik dalyvaudami diskusijoje, bet ir stiprindami ryšį su savo bendruomene. Jūsų užduotis kaip redaktoriaus – tą procesą palengvinti ir paskatinti.
Kaip sukonstruoti įrašą, kuris veikia
Gerai, dabar prie praktikos. Turite naujieną, norite ją pasidalinti. Nuo ko pradėti? Pirmiausia užmirškite tą tradicinį žurnalistinį požiūrį „kas, kur, kada, kodėl”. Socialiniuose tinkluose pradedame nuo emocijos arba intriguojančio fakto.
Pvz., jūsų mieste atidaroma nauja biblioteka. Tradicinis anonsas: „Šeštadienį, 10 val., miesto centre bus atidaryta nauja biblioteka.” Veikia? Ne itin. O ką jei taip: „Galų gale! Po trejų metų laukimo mūsų miestas gauna biblioteką su jaukiomis erdvėmis, kur galėsi ne tik skaityti, bet ir dirbti su nešiojamu kompiuteriu. Atidarymas jau šį šeštadienį 🎉”
Matote skirtumą? Antrasis variantas:
– Pripažįsta bendruomenės laukimą
– Pabrėžia naudą (ne tik knygos, bet ir darbo erdvė)
– Naudoja šnekamąją kalbą
– Turi emociją (džiaugsmą)
Struktūra, kuri man paprastai veikia geriausiai:
Pirma eilutė – kažkas, kas sustabdo (klausimas, netikėtas faktas, emocija)
Pagrindinė dalis – trumpai ir aiškiai, kas vyksta
Praktinė informacija – kada, kur, kaip dalyvauti
Kvietimas veikti – ko tikitės iš skaitytojų
Facebook vs Instagram vs TikTok: viena naujiena, trys skirtingi pasakojimai
Didžiausia klaida, kurią mačiau (ir pats dariau pradžioje) – tas pats turinys visur. Bet kiekviena platforma turi savo „kalbą” ir auditoriją.
Facebook – čia jūsų pagrindinė arena vietinėms naujienoms. Žmonės Facebook’e tikisi daugiau informacijos, ilgesnių tekstų, diskusijų. Čia galite leisti sau būti išsamesniems. Jūsų įrašas gali būti 3-4 pastraipų, su nuorodomis, su kvietimu diskutuoti. Facebook auditorija paprastai vyresnė, labiau įsitraukusi į bendruomenės reikalus.
Kai rašau Facebook’ui, paprastai įtraukiu:
– Išsamesnį kontekstą
– Citatą iš vietos gyventojo ar pareigūno
– Aiškų kvietimą komentuoti („O jūs ką manote apie tai?”)
– Nuorodą į pilną straipsnį, jei reikia daugiau detalių
Instagram – čia vizualas yra karalius. Jūsų tekstas gali būti puikus, bet jei nuotrauka prasta – niekas nesustos. Instagram’e dirbu pagal principą: nuotrauka patraukia dėmesį, tekstas užbaigia darbą.
Tekstas Instagram’e gali būti trumpesnis, bet ne visada. Pastebėjau, kad asmeninės istorijos, net ir ilgesnės, veikia gerai. Raktas – pradžia turi būti intriguojanti, nes Instagram rodo tik pirmas 2-3 eilutes.
TikTok – jei jūsų regioninis portalas dar neišnaudoja TikTok, prarandate jauną auditoriją. Bet čia reikia visiškai kitaip mąstyti. TikTok’e vietinės naujienos turi būti greitos, dinamiškos, dažnai su humoru ar netikėtu kampu.
Pvz., ta pati bibliotekos naujiena TikTok’e galėtų būti trumpas video turas po naują pastatą su tekstu ekrane: „POV: Pagaliau mūsų miestas turi vietą, kur gali dirbti su nešiojamu, o ne Maximos kavinėje 😅”
Vizualinis turinys: kodėl nuotrauka gali sugriauti ar išgelbėti jūsų įrašą
Kalbėkime atvirai – dauguma regioninių portalų vizualinis turinys yra… na, sakykim, ne itin įspūdingas. Suprantu, neturite profesionalaus fotografo, kuris visą dieną važinėja po miestą. Bet yra būdų, kaip pagerinti situaciją.
Pirma, investuokite į bent vieną normalų telefoną su gera kamera. Šiuolaikiniai išmanieji telefonai daro nuotraukas, kurios visiškai tinkamos socialiniams tinklams. Nereikia pirkti profesionalios įrangos už tūkstančius eurų.
Antra, išmokite kelias pagrindines kompozicijos taisykles. Trečdalių taisyklė, natūralus apšvietimas, aiškus fokusas – tai ne raketų mokslas, bet skirtumas milžiniškas. YouTube pilnas nemokamų pamokų apie telefono fotografiją.
Trečia, kurkite vizualinį identitetą. Tai nereiškia, kad visos nuotraukos turi atrodyti vienodai, bet tam tikra stilistinė nuoseklumas padeda žmonėms atpažinti jūsų turinį. Gal tai tam tikras filtras, gal būdas, kaip komponuojate kadrus, gal tekstiniai elementai ant nuotraukų.
Dar vienas patarimas – naudokite žmonių nuotraukas, kai tik įmanoma. Vietoj tuščios gatvės nuotraukos, kurioje „kažkas vyks”, parodykite organizatorius, kurie ruošiasi tam įvykiui. Žmonės jungiasi su žmonėmis, ne su pastatais ar objektais.
Laikas ir dažnumas: kada ir kaip dažnai skelbti
Vienas iš dažniausių klausimų, kuriuos gaunu: „Kiek kartų per dieną turėčiau skelbti?” Atsakymas, kaip visada, priklauso. Bet yra keletas gairių, kurios man padeda.
Pirmiausia, geriau rečiau, bet kokybiškai, nei dažnai ir bet kaip. Jei turite tik vieną gerą naujieną per dieną – skelbkite vieną. Nereikia dirbtinai pildyti turinio kalendoriaus šlamštu tik tam, kad „kažką paskelbti”.
Dėl laiko – čia reikia eksperimentuoti su savo konkrečia auditorija. Bet bendrai regioniniams portalams pastebėjau tokius modelius:
Rytas (7-9 val.) – žmonės keliauja į darbą, slenka telefonuose. Geras laikas greitosioms naujienoms, įvykių priminimams.
Pietūs (12-14 val.) – pertraukėlė darbe, žmonės aktyvesni. Puikus laikas išsamesniems straipsniams, diskusijoms.
Vakaras (18-21 val.) – žmonės grįžta namo, atsipalaiduoja. Veikia įvairesnės temos, įskaitant lengvesnį turinį.
Savaitgaliais žmonės socialiniuose tinkluose būna aktyvesni, bet kitaip. Šeštadienio rytą nebandykite skelbti rimtų politinių temų – niekas nenori to skaityti. O sekmadienio vakaras? Puikus laikas pranešimams apie artėjančios savaitės įvykius.
Svarbu sekti savo analitiką. Facebook ir Instagram suteikia daug informacijos apie tai, kada jūsų auditorija aktyvi. Naudokite tuos duomenis, ne bendrus patarimus iš interneto.
Kaip skatinti įsitraukimą ir kurti bendruomenę
Štai kur daugelis regioninių portalų klysta – jie skelbia naujienas ir dingsta. Bet socialiniai tinklai vadinasi „socialiniais” ne be priežasties. Tai dvikryptė gatvė.
Kai kas nors pakomentuoja jūsų įrašą – atsakykite. Net jei tai paprasta padėka ar emoji. Žmonės turi jausti, kad už to ekrano yra gyvas žmogus, ne robotas. Ypač vietiniuose portaluose, kur bendruomenės jausmas yra jūsų stiprybė.
Užduokite klausimus. Vietoj to, kad tiesiog praneštumėte apie miesto planus rekonstruoti parką, paklauskite: „Kokių pokyčių jūs norėtumėte šiame parke?” Žmonės myli dalintis nuomone, ypač apie dalykus, kurie tiesiogiai jų liečia.
Kurkite interaktyvų turinį. Apklausos, balsavimai, „prieš ir po” nuotraukos, viktorinos apie vietinę istoriją – visa tai veikia puikiai. Ir ne tik padidina įsitraukimą, bet ir suteikia jums vertingos informacijos apie tai, kas jūsų auditorijai rūpi.
Paminėkite vietinius žmones ir verslus. Kai rašote apie renginį, pažymėkite organizatorius. Kai rašote apie naują kavinę, pažymėkite ją. Tai ne tik mandagumas, bet ir būdas išplėsti jūsų pasiekiamumą – tie žmonės ir verslai dažnai pasidalins jūsų įrašu.
Klaidos, kurių venkite (nes aš jau jas padariau už jus)
Leiskite pasidalinti keliais skaudžiais pamokymais, kuriuos išmokau sunkiu būdu.
Klaida #1: Ignoruoti neigiamus komentarus. Pradžioje, kai gaudavau kritiškus komentarus, norėdavau juos tiesiog ištrinti arba ignoruoti. Bet tai blogiausia, ką galite padaryti. Jei kritiką konstruktyvi – pripažinkite ją, padėkokite, paaiškinkite savo poziciją. Jei tai tiesiog šlamštas – vis tiek atsakykite profesionaliai. Kiti žmonės mato, kaip reaguojate.
Klaida #2: Per daug savireklamos. Taip, norite, kad žmonės lankytųsi jūsų portale. Bet jei kiekvienas įrašas yra tik nuoroda su „skaitykite daugiau”, žmonės nustos sekti. Suteikite vertės pačiame socialinių tinklų įraše. Jei žmonės gauna naudingos informacijos iš jūsų įrašų, jie patys ateis į portalą, kai norės daugiau.
Klaida #3: Būti per oficialiais. Socialiniai tinklai – ne spaudos konferencija. Galite būti profesionalūs, bet ne robotai. Naudokite emoji (bet ne per daug), rašykite šnekamąja kalba, parodykite asmenybę. Žmonės jungiasi su žmonėmis, ne su institucijomis.
Klaida #4: Nekontroliuoti faktų. Socialiniuose tinkluose viskas plinta greitai – įskaitant klaidas. Prieš skelbdami, patikrinkite faktus dar kartą. Viena klaida gali sugadinti jūsų reputaciją, kurią kūrėte mėnesius.
Klaida #5: Kopijuoti didžiuosius. Tai, kas veikia nacionaliniams portalams ar tarptautiniams žiniasklaidos gigantams, nebūtinai veiks jums. Jūsų stiprybė – vietinis kontekstas, artumas bendruomenei. Naudokite tai.
Kai viskas susideda į vieną paveikslą
Žinote, kas įdomiausia dirbant su vietinėmis naujienomis socialiniuose tinkluose? Tai, kad nėra vieno teisingo recepto. Kas veikia vienam regioniniam portalui, gali neveikti kitam. Jūsų bendruomenė unikali, jūsų auditorija unikali, ir jūsų balsas turėtų būti unikalus.
Bet yra keletas dalykų, kurie veikia universaliai. Autentiškumas – žmonės jaučia, kai jūs tikrai rūpinatės savo bendruomene. Nuoseklumas – geriau skelbti reguliariai ir kokybiškai nei kartais ir chaotiškai. Įsitraukimas – socialiniai tinklai yra pokalbis, ne monologas.
Pradėkite nuo mažų žingsnių. Pasirinkite vieną platformą ir sutelkite dėmesį į ją. Eksperimentuokite su skirtingais formatais ir stebėkite, kas veikia. Klausykite savo auditorijos – jie patys jums pasakys, ko nori, jei tik atkreipsite dėmesį.
Ir svarbiausia – nepamirškite, kodėl darote tai, ką darote. Jūs ne tik skleidžiate naujienas, jūs kuriate ir stiprinate bendruomenę. Kiekvienas įrašas, kiekvienas komentaras, kiekviena diskusija – tai galimybė sujungti žmones, informuoti juos apie dalykus, kurie jiems rūpi, ir padėti jiems jaustis dalimi kažko didesnio.
Taigi, atidarykite tą Facebook puslapį, paruoškite tą nuotrauką, parašykite tą įrašą. Jūsų bendruomenė laukia. Ir kas žino – gal būt jūsų šiandienos įrašas taps ta dienos tema, kuri sujungs visą miestą diskusijoje. Arba bent jau privers kelis žmones nusišypsoti ir pajusti, kad jie žino, kas vyksta jų namuose. Ir tai jau yra pergalė.
