Kodėl vietiniai pranešimai internete vis dar svarbesni nei manote
Žinot, kartais atrodo, kad socialiniai tinklai užvaldė visą informacijos srautą ir niekas nebepasižiūri į tuos „nuobodžius” vietinius portalus. Bet praktika rodo visai ką kitą. Kai kaimynei reikia sužinoti, kada atjungs vandenį, arba kai ieškote informacijos apie naują autobusų tvarkaraštį – kur einate? Teisingai, į vietinį portalą ar bendruomenės puslapį.
Aš pats jau keletą metų valdau nedidelį rajono portalą ir mačiau, kaip keičiasi žmonių įpročiai. Taip, Facebook’as populiarus, bet žmonės vis tiek grįžta ten, kur informacija struktūruota, patikima ir lengvai randama. Problema ta, kad dauguma vietinių portalų rašo pranešimus taip, lyg tai būtų oficialūs valdžios raštai – sausu, nuobodžiu ir visiškai neįtraukiančiu būdu.
Šiame straipsnyje pasidalinsiu patirtimi, kaip rašyti pranešimus, kuriuos žmonės tikrai skaitys, ir kaip juos platinti taip, kad pasiektų kuo daugiau bendruomenės narių. Ne teorija iš vadovėlių, o tai, kas realiai veikia.
Kas iš tiesų skaito vietinius pranešimus ir ko jie ieško
Pirmas dalykas, kurį turite suprasti – jūsų auditorija nėra vienalytė. Vietiniame portale apsilanko ir 25-erių metų mama, ieškanti informacijos apie vaikų darželius, ir 70-metis pensininkas, kuriam svarbu žinoti apie komunalines paslaugas.
Per pastaruosius metus analizavau savo portalo statistiką ir pastebėjau įdomų dalyką: populiariausi pranešimai visada susiję su praktiniais dalykais, kurie tiesiogiai veikia žmonių kasdienybę. Štai kas labiausiai domina:
Komunalinės paslaugos ir infrastruktūra – pranešimai apie vandens, elektros, šilumos tiekimo sutrikimus ar planuojamus darbus. Tokie straipsniai gauna 3-4 kartus daugiau peržiūrų nei bet kas kita. Žmonės nori žinoti iš anksto, kada ruoštis nepatogumams.
Vietos renginiai ir veiklos – bet ne visi. Bendri skelbimai „šeštadienį vyks šventė” neveikia. Veikia tie, kurie paaiškina, kodėl verta ateiti, ką konkrečiai ten veiks, ar bus kur pastatyti automobilį.
Saugumo klausimai – deja, bet pranešimai apie vagystes, sukčius ar pavojingas situacijas sklinda žaibiškai. Čia svarbu rašyti atsakingai, be sensacijų kūrimo.
Pokyčiai infrastruktūroje – nauji parduotuvės, uždaryti keliai, nauji autobusų maršrutai. Visa, kas keičia įprastą gyvenimo ritmą.
Esmė ta, kad žmonės ateina į vietinį portalą ne pramogauti – jie ieško konkrečios, naudingos informacijos. Jūsų užduotis – suteikti ją kuo aiškiau ir greičiau.
Kaip parašyti pranešimą, kurį norėsis perskaityti iki galo
Dabar prie konkrečių dalykų. Matau šimtus vietinių pranešimų, kurie prasideda taip: „Informuojame gyventojus, kad…” Ir žinote ką? Pusė žmonių jau čia nustoja skaityti. Tai skamba kaip oficialus dokumentas, o ne informacija, kuri tau svarbi.
Pavadinimas – pirmasis ir svarbiausias žingsnis
Pavadinimas turi atsakyti į klausimą „kodėl man tai svarbu?” per 2 sekundes. Palyginkite:
Blogai: „Pranešimas apie vandens tiekimo sutrikimus”
Gerai: „Trečiadienį 6 valandoms liks be vandens – kuriose gatvėse ir nuo kada”
Blogai: „Rajone vyks kultūros renginys”
Gerai: „Šeštadienį aikštėje – nemokamas koncertas ir maistas vaikams: visa programa”
Matote skirtumą? Antras variantas iš karto sako, kas, kada, kur ir kodėl tai gali būti įdomu. Žmogus per sekundę supranta, ar tai jam aktualu.
Pirmasis sakinys – antroji galimybė
Jei pavadinimas suveikė ir žmogus pradėjo skaityti – neišdorykite jo laiko. Pirmasis sakinys turi duoti svarbiausią informaciją arba užkabinti.
Vietoj: „Rajono savivaldybė informuoja, kad vadovaujantis…”
Rašykite: „Jei gyveni Ąžuolų ar Beržų gatvėse, trečiadienį nuo 9 val. iki 15 val. neturėsi vandens.”
Visus tuos „vadovaujantis”, „atsižvelgiant į” ir panašius dalykus – jei jie būtini – perkėlę į pabaigą. Pradėkite nuo to, kas svarbu žmogui, ne institucijai.
Struktūra, kuri veikia
Geras vietinis pranešimas turi tokią struktūrą:
1. Kas nutiko/nutiks – trumpai, vienu-dviem sakiniais
2. Kaip tai paveiks žmones – kodėl jiems turėtų rūpėti
3. Detalės – kada, kur, kaip ilgai, kas dar svarbu žinoti
4. Ką daryti – praktiniai patarimai, kaip prisitaikyti ar pasinaudoti
5. Kur kreiptis – kontaktai klausimams
Pavyzdžiui, rašydamas apie kelių remontą:
„Savaitę uždarys Parko gatvę – teks važiuoti aplinkui per Sodų gatvę (kelionė pailgės 5 minutėmis). Darbai prasidės pirmadienį ir truks iki penktadienio. Remontuos 200 metrų ruožą nuo sankryžos iki mokyklos. Jei vežate vaikus į mokyklą – atsižvelkite į papildomą laiką kelyje. Skubiais atvejais skambinkite kelių tarnybai 8-600…”
Matote? Viskas aiškiai, be vandens, su praktine nauda.
Stilius ir tonas – kaip kalbėti su bendruomene
Čia daugelis vietinių portalų daro didžiausią klaidą. Jie rašo taip, lyg būtų valdžios atstovai, kalbantys „iš viršaus”. O turėtų rašyti kaip kaimynas, kuris dalijasi svarbia informacija.
Aš savo portale leidžiu sau rašyti „tu” forma (kai kontekstas leidžia) ir naudoti paprastus, kasdienius žodžius. Vietoj „gyventojai” rašau „jūs” ar „mes”. Vietoj „informuojame” – „norime pranešti” ar tiesiog „svarbu žinoti”.
Bet čia reikia balanso. Negalite rašyti per daug šnekamąja kalba ar naudoti žargono – vis tiek turite išlaikyti patikimumą. Tikslas – būti draugišku, bet profesionaliu. Kaip geras kaimynas, kuris žino, apie ką kalba.
Vengti biurokratinės kalbos
Štai keletas frazių, kurias reikėtų išmesti iš savo žodyno:
– „Vadovaujantis…” → „Pagal…” arba visai praleiskite
– „Atsižvelgiant į…” → „Dėl…”
– „Informuojame, kad…” → tiesiog pradėkite nuo fakto
– „Numatoma, kad…” → „Planuojama…” ar „Tikimasi…”
– „Minėtas” → „šis” ar tiesiog pakartokite žodį
Kiekvienas toks pakeitimas daro tekstą šiek tiek žmogiškesnį ir lengviau skaitomą.
Vizualinis pranešimo pateikimas – daugiau nei tik tekstas
Net ir puikiai parašytas pranešimas gali likti nepastebėtas, jei jis atrodo kaip pilkas teksto blokas. Žmonės internete skaito skenuodami – jų akys ieško orientyrų, kur sustoti.
Nuotraukos ir vaizdai
Kiekvienas pranešimas turėtų turėti bent vieną nuotrauką. Ne bet kokią – nuotrauką, kuri susijusi su turiniu. Jei rašote apie kelių remontą – nufotografuokite tą vietą. Jei apie renginį – paimkite nuotrauką iš praėjusių metų ar bent vietos, kur jis vyks.
Aš pastebėjau, kad pranešimai su nuotraukomis gauna 60-70% daugiau paspaudimų socialiniuose tinkluose. Tai ne atsitiktinumas – vaizdas iš karto atkreipia dėmesį ir padeda suprasti, apie ką bus kalbama.
Jei neturite savo nuotraukų, naudokite nemokamus šaltinius kaip Unsplash ar Pexels. Bet stengtis turėti autentiškas, vietines nuotraukas – tai kelia patikimumą.
Teksto formatavimas
Ilgas, nesuformatuotas tekstas – mirties nuosprendis bet kokiam pranešimui. Štai ką darau aš:
– Trumpi pastraipai – ne ilgesni nei 3-4 eilutės. Mobiluose telefonuose ilgi pastraipai atrodo kaip siena.
– Tarpinės antraštės – jei pranešimas ilgesnis nei 300 žodžių, būtinai skaidau į sekcijas.
– Sąrašai – kai reikia išvardinti kelis dalykus, visada naudoju sąrašus. Jie lengvai skaitomi ir įsimenami.
– Paryškinimai – svarbiausią informaciją (datas, laikus, vietas) paryškinu. Bet neperdarau – jei viskas paryškinta, niekas neparyškinta.
Informacijos blokai
Labai veikia, kai svarbiausią informaciją išskiri į atskirą bloką. Pavyzdžiui:
SVARBU ŽINOTI:
• Kada: 2024-01-15, 9:00-15:00
• Kur: Ąžuolų ir Beržų gatvės
• Kas: Vandens tiekimo sutrikimas
• Kontaktai: 8-600-12345
Toks blokas veikia kaip „greitoji informacija” – net jei žmogus neperskaitys viso teksto, jis gaus pagrindinius faktus.
Platinimo strategija – kaip pasiekti savo auditoriją
Galite parašyti puikiausią pranešimą pasaulyje, bet jei niekas jo nepamato – kokia iš to nauda? Platinimas yra ne mažiau svarbus nei pats rašymas.
Daugiakanalė prieiga
Vietinis portalas neturėtų būti tik svetainė. Jums reikia būti ten, kur jūsų bendruomenė praleidžia laiką:
Facebook grupė ar puslapis – turbūt svarbiausias kanalas daugumai vietinių bendruomenių. Bet čia yra gudrybė: nerašykite viso teksto Facebook’e. Parašykite intriguojančią įžangą ir nuorodą į pilną straipsnį portale. Taip padidinate lankytojų skaičių portale ir gerinate SEO.
El. pašto naujienlaiškis – daugelis mano, kad el. laiškai nebegyvuoja, bet tai netiesa. Ypač vyresnės kartos žmonės vis dar aktyviai skaito el. paštą. Aš siunčiu savaitinį suvestinį su svarbiausiais pranešimais – atidarymo rodiklis siekia 35-40%, kas yra puiku.
WhatsApp ar Telegram grupės – kai kurios bendruomenės labai aktyvios šiose platformose. Jei jūsų taip pat – būkite ten. Bet atsargiai su spam’u – siųskite tik tikrai svarbius pranešimus.
Vietinės radijo stotys – jei turite vietinę radiją, užmegzkite ryšius. Jie dažnai ieško vietinio turinio.
Laikas – kada skelbti
Pastebėjau aiškius modelius, kada žmonės labiausiai aktyvūs:
– Rytais 7-9 val. – žmonės važiuoja į darbą, skaito telefonuose
– Pietų metu 12-13 val. – pietų pertrauka
– Vakarais 18-21 val. – grįžę iš darbo, atsipalaiduoja
Savaitgaliais aktyvumas mažesnis, nebent tai susijusi su savaitgalio renginiais.
Skubius pranešimus (pvz., apie vandens tiekimo sutrikimą) skelbiu iš karto, bet planuojamus dalykus stengiuosi paskelbti optimaliausiu laiku.
SEO vietiniams portalams
Daugelis vietinių portalų visai nekreipia dėmesio į SEO, o tai klaida. Žmonės ieško informacijos Google – „autobusų tvarkaraštis [jūsų miestas]”, „renginiai [jūsų rajonas]” ir panašiai.
Keletas praktinių patarimų:
– Naudokite vietovės pavadinimus – tiek pavadinimuose, tiek tekste. „Vilniaus Antakalnyje” geriau nei tiesiog „rajone”.
– Atsakykite į konkrečius klausimus – pagalvokite, ko žmonės ieško Google ir atsakykite į tuos klausimus.
– Nuorodos – jei rašote apie renginį, padarykite nuorodą į organizatorių puslapį. Jei apie paslaugą – į paslaugos teikėją. Išeinančios nuorodos rodo Google, kad jūsų turinys naudingas.
– Reguliarumas – Google mėgsta aktyvius puslapius. Geriau skelbti 3 kokybiškus pranešimus per savaitę nei 10 per mėnesį.
Bendravimas su skaitytojais – dvipusis ryšys
Vienas didžiausių vietinių portalų privalumų – galimybė bendrauti su bendruomene. Tai ne vienpusis transliavimas, o dialogas.
Komentarų valdymas
Leiskite žmonėms komentuoti – bet turėkite aiškias taisykles. Aš savo portale leidžiu laisvai diskutuoti, bet ištrinu:
– Įžeidimus ir keiksmažodžius
– Akivaizdžiai melagingas žinias
– Reklamą ir spam’ą
– Asmeninius duomenis (telefono numerius, adresus)
Svarbiausia – reaguokite į komentarus. Jei žmogus užduoda klausimą – atsakykite. Jei pastebi klaidą – padėkokite ir ištaisykite. Tai kuria pasitikėjimą ir rodo, kad už portalo yra gyvi žmonės.
Įtraukite bendruomenę
Geriausi pranešimai dažnai ateina iš pačių gyventojų. Padarykite lengvą būdą žmonėms siųsti informaciją:
– El. pašto adresas pranešimams
– Facebook messenger
– Forma svetainėje
Aš reguliariai gaunu pranešimų apie įdomius dalykus, kuriuos praleidau – naują kavinę, įdomų renginį, problemą rajone. Žmonės nori prisidėti, tik suteikite jiems galimybę.
Žinoma, visada patikrinu informaciją prieš skelbia – bet bendruomenės įtraukimas daro portalą gyvą ir aktualų.
Klaidos, kurių verta vengti
Per metus padariau daug klaidų. Kai kurios buvo mažos, kitos – ne itin. Pasidalinsiu, kad jūs galėtumėte jų išvengti.
Per daug oficialumo
Pradžioje rašiau labai oficialiai, manydamas, kad taip atrodysiu profesionaliau. Rezultatas – žmonės neįsitraukė. Kai pradėjau rašyti paprasčiau, draugiškiau – aktyvumas išaugo dvigubai.
Sensacijų kūrimas
Kartą parašiau pavadinimą „Šokas rajone!” apie gana paprastą įvykį. Taip, gavau daug paspaudimų, bet dar daugiau nusivylimo komentarų. Žmonės jaučia, kai jų manipuliuoja. Nuo to laiko laikausi principo – pavadinimas turi atitikti turinį.
Ignoravimas mobilių įrenginių
Apie 70% mano portalo lankytojų ateina iš mobilių telefonų. Jei jūsų puslapis neoptimizuotas mobiliesiems – prarandate didžiąją dalį auditorijos. Patikrinkite, kaip atrodo jūsų pranešimai telefone – ar tekstas skaitomas, ar nuotraukos kraunasi, ar mygtukai pakankamai dideli.
Nenuoseklumas
Pradžioje skelbia kasdien, po to dvi savaites nieko – tai žudo auditoriją. Geriau skelbti retai, bet nuosekliai. Žmonės turi žinoti, kad gali pasitikėti jūsų portalu kaip patikimu informacijos šaltiniu.
Nepakankamas fakto tikrinimas
Kartą paskelbiau informaciją apie renginį, kuri pasirodė netiksli – data buvo pakeista. Gavau daug skundų. Nuo to laiko visada patikrinu informaciją bent iš dviejų šaltinių, ypač jei tai datos, laikai ar vietos.
Matuojame rezultatus ir tobuliname
Negalite tobulėti, jei nematote, kas veikia, o kas ne. Nereikia būti duomenų analitiku, bet keletas pagrindinių metrikų padės suprasti, ar judite teisinga kryptimi.
Ką stebėti
Peržiūros – akivaizdu, bet svarbu. Kurie pranešimai gauna daugiausiai peržiūrų? Ieškokite modelių – gal tam tikros temos labiau domina, gal tam tikri pavadinimai geriau veikia?
Laikas puslapyje – jei žmonės atidaro pranešimą ir iš karto išeina, tai reiškia, kad pavadinimas žadėjo vieną, o turinys davė ką kita. Arba tekstas per sunkiai skaitomas.
Dalijimasis – kiek žmonių dalijasi jūsų pranešimais? Tai rodo, kad turinys tikrai vertingas.
Komentarai – aktyvūs komentarai rodo įsitraukimą. Net jei kai kurie kritikuoja – tai geriau nei tyla.
Aš naudoju Google Analytics (nemokama) ir Facebook Insights. Tai suteikia pakankamai informacijos, kad suprasčiau, kas veikia.
A/B testavimas paprastai
Nereikia sudėtingų įrankių. Tiesiog išbandykite skirtingus dalykus:
– Skirtingus pavadinimų stilius – kurie gauna daugiau paspaudimų?
– Skirtingą pranešimų ilgį – gal žmonės mėgsta trumpesnius?
– Skirtingas nuotraukas – kurios labiau atkreipia dėmesį?
– Skirtingą skelbimo laiką – kada aktyvumas didesnis?
Kas mėnesį išsirinkite vieną dalyką, kurį norite patobulinti, ir eksperimentuokite. Po mėnesio pažiūrėkite rezultatus ir nuspręskite, ar tai veikė.
Kai viskas susideda į vieną paveikslą
Žinote, kas įdomiausia? Vietiniai portalai ir bendruomenės puslapiai turi didžiulę galią, kurios dažnai neįvertina. Jūs ne tik informuojate – jūs kuriate bendruomenės jausmą, padėdate žmonėms jaustis susijusiems su savo aplinka.
Kai pradėjau savo portalą, maniau, kad tiesiog dalinsiu informacija. Bet po kurio laiko pastebėjau, kaip žmonės pradėjo bendrauti tarpusavyje komentaruose, kaip organizuojasi spręsti bendras problemas, kaip padeda vieni kitiems. Portalas tapo ne tik informacijos šaltiniu, bet ir vieta, kur bendruomenė susitinka.
Tai nėra greitas procesas. Man prireikė beveik metų, kol žmonės pradėjo aktyviai sekti portalą ir pasitikėti juo. Bet kiekvienas gerai parašytas pranešimas, kiekvienas naudingas patarimas, kiekvienas greitas atsakymas į klausimą – visa tai kaupiasi.
Svarbiausia – būti nuoširdžiam. Žmonės jaučia, kai rašote tik dėl to, kad reikia, ir kai rašote todėl, kad tikrai norite padėti. Vietinis portalas – tai ne verslas (bent jau ne iš karto), tai paslauga bendruomenei. Jei laikysitės šio požiūrio, viskas kita susiklostys savaime.
Pradėkite nuo mažų dalykų. Parašykite vieną gerą pranešimą šią savaitę. Pabandykite naują pavadinimo stilių. Užmegzkite ryšį su vienu bendruomenės nariu. Maži žingsniai veda į didelius pokyčius.
Ir nepamirškite – jūs darote svarbų darbą. Vietinė informacija, bendruomenės ryšys, žmonių informuotumas – tai dalykai, kurie daro mūsų aplinką geresnę. Tad rašykite, dalinkitės, bendraujate. Jūsų bendruomenė to nusipelno.