Kai nežinojimas kainuoja
Plungės rajone, kaip ir daugelyje kitų Lietuvos savivaldybių, nemažai žmonių kasmet permoka – už komunalines paslaugas, mokesčius, administracines procedūras. Ne todėl, kad nori. Tiesiog niekas nepasakė, kad galima kitaip. Žemiau – septynios teisės, apie kurias verta žinoti.
1. Teisė ginčyti komunalinių paslaugų sąskaitas
Jei sąskaitoje matote sumą, kuri atrodo nelogiška – galite ją oficialiai užginčyti. Paslaugų teikėjas privalo paaiškinti skaičiavimo metodiką. Tai ne malonė, o pareiga.
2. Teisė į nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą
Tam tikros gyventojų grupės – pensininkai, daugiavaikės šeimos, neįgalieji – gali pretenduoti į NT mokesčio lengvatas. Savivaldybė jų automatiškai neskiria. Reikia kreiptis.
3. Teisė gauti būsto šildymo kompensaciją
Kompensacijos šildymo išlaidoms egzistuoja, tačiau jos neplaukia savaime. Pajamų riba, kuriai esant galima pretenduoti, yra gana reali – dalis žmonių atitinka kriterijus, bet tiesiog nesikreipia.
4. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą
Valstybės garantuojama teisinė pagalba prieinama tiems, kurių pajamos neviršija nustatytos ribos. Plungės rajono gyventojai gali kreiptis į Telšių apskrities valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Konsultacija – nemokama.
5. Teisė susipažinti su savivaldybės sprendimais
Visi tarybos sprendimai, biudžeto dokumentai, viešųjų pirkimų duomenys – vieši. Jei kažko neranda internete, gyventojas turi teisę raštu prašyti informacijos ir gauti atsakymą per nustatytą terminą.
6. Teisė skųsti administracinius sprendimus
Savivaldybės sprendimas – ne galutinis žodis. Jį galima skųsti Administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui. Procedūra nėra tokia sudėtinga, kaip atrodo iš šalies.
7. Teisė į socialinę paramą, net jei jos neprašėte anksčiau
Socialinė pašalpa, maisto banko parama, kitos priemonės – jos galioja ir tiems, kurie niekada anksčiau nesikreipė. Praeities nesikreipimas neužkerta kelio dabar.
Tai, kas lieka nepasakyta
Sistema nėra sukurta taip, kad pati primintų žmogui apie jo galimybes. Dažniausiai reikia pačiam paklausti, pačiam kreiptis, pačiam žinoti, ko ieškoti. Tai neteisinga, bet tokia realybė. Kuo daugiau žmonių žino savo teises, tuo mažiau jie moka ten, kur nereikia – ir tuo mažiau galimybių sistemai tyliai pasinaudoti tuo nežinojimu.
