Kodėl etiketės tokios painios
Paėmus į rankas natūralios kosmetikos buteliuką, pirmiausia krinta į akis ilgas ingredientų sąrašas lotynų kalba. Tai ne atsitiktinumas – INCI (International Nomenclature of Cosmetic Ingredients) sistema naudojama visame pasaulyje, ir nors ji suvienodina pavadinimus, eiliniam pirkėjui tai mažai padeda. Aqua – vanduo. Rosa canina fruit oil – erškėtuogių aliejus. Kai kurie dalykai paprasti, kiti – ne.
Problema ta, kad žodis „natūralus” ant pakuotės nieko nereiškia teisiškai. Gamintojas gali jį rašyti laisvai, net jei sudėtyje yra sintetinių konservantų ar dirbtinių kvapų. Todėl verta bent minimaliai suprasti, į ką žiūrėti.
Ingredientai, kurių geriau vengti
Keletas pavadinimų, kurie turėtų paskatinti dėti produktą atgal į lentyną:
- Parabens (methylparaben, propylparaben) – konservantai, kurie diskutuojami dėl galimo hormoninio poveikio.
- Sodium lauryl sulfate (SLS) – putojantis agentas, galintis dirginti odą, ypač jautrią.
- Parfum arba Fragrance – po šiuo žodžiu gali slypėti šimtai skirtingų cheminių junginių, kurių gamintojui nereikia atskleisti.
- PEG junginiai – naudojami kaip emulsikliai, tačiau gali būti užteršti 1,4-dioksanu.
- Formaldehyde releasers – konservantai kaip DMDM hydantoin, kurie lėtai išskiria formalinį aldehidą.
Tai nereiškia, kad produktas su vienu iš šių ingredientų automatiškai pavojingas. Koncentracija, naudojimo būdas, odos tipas – visa tai svarbu. Bet jei produktas pozicionuojamas kaip „grynai natūralus”, tokių junginių ten tiesiog neturėtų būti.
Kaip atpažinti tikrai gerą sudėtį
Geri ingredientai dažniausiai atpažįstami iš augalų pavadinimų – Calendula officinalis, Lavandula angustifolia, Butyrospermum parkii (shea sviestas). Kuo trumpesnis sąrašas ir kuo daugiau tokių pavadinimų jame, tuo geriau.
Sertifikatai irgi padeda orientuotis – COSMOS Organic, NATRUE ar Ecocert ženklai reiškia, kad produktas praėjo nepriklausomą patikrinimą. Jie nėra absoliuti garantija, bet bent jau rodo, kad kažkas patikrino sudėtį prieš tau.
Naudinga programa – Think Dirty arba INCI Beauty. Nuskaičius brūkšninį kodą, matosi kiekvieno ingrediento vertinimas. Tai greičiau nei skaityti mokslinius straipsnius parduotuvės eilėje.
Kai natūralu nereiškia saugu
Čia slypi paradoksas, apie kurį retai kalbama. Kai kurie natūralūs ingredientai patys savaime gali sukelti alergiją – eterinis aliejus, citrusiniai ekstraktai, net levanda. Jautri oda gali reaguoti ir į visiškai „švarią” sudėtį.
Todėl „natūralu” nėra sinonimas „tinka visiems”. Tai tiesiog reiškia, kad žaliavos kilmė augalinė ar minerali, o ne sintetinė. Skirtumas svarbus, bet ne absoliutus.
Tarp etikečių ir tikrovės
Kosmetikos rinka yra didelė, o informacijos triukšmas – dar didesnis. Niekas neprašo tapti chemiku, bet keletas žinomų pavadinimų, viena patikima programa telefone ir sveika skeptika reklaminiams žodžiams ant pakuotės – to pakanka, kad apsipirkimas taptų šiek tiek sąmoningesnis. Galiausiai oda kasdien sugeria tai, ką ant jos tepame, tad bent retkarčiais verta pažiūrėti, kas ten iš tikrųjų yra.
