# Kaip efektyviai rašyti ir platinti vietinius pranešimus internete: praktinis vadovas bendruomenės portalams
Kodėl vietiniai pranešimai internete vis dar svarbesni nei manote
Žinot, kai pradėjau valdyti mūsų rajono bendruomenės portalą, maniau, kad Facebook grupė ir keletas Instagram postų – tai viskas, ko reikia. Kaip gi klydau! Paaiškėjo, kad žmonės ieško informacijos labai skirtingais būdais, ir jei norite tikrai pasiekti savo bendruomenę, reikia mąstyti plačiau.
Vietiniai pranešimai internete – tai ne tik skelbimų lenta ar naujienos apie atidarytas duobes. Tai jūsų bendruomenės pulsas, vieta, kur žmonės sužino apie renginius, ieško pagalbos, dalijasi patirtimi ir tiesiog jaučiasi esą dalimi kažko didesnio. Per pastaruosius trejus metus, kai aktyviai dirbu su bendruomenės komunikacija, pastebėjau vieną dalyką: gerai parašytas ir teisingai platinamas pranešimas gali pasiekti dešimt kartų daugiau žmonių nei atsitiktinai mestas postas.
Problema ta, kad dauguma žmonių, kurie valdo bendruomenės portalus ar grupes, daro tai savanoriškai. Jie neturi laiko studijuoti komunikacijos strategijų ar skaityti vadovėlius apie content marketing. Jiems reikia paprastų, veikiančių sprendimų. Ir būtent apie tai noriu pasidalinti – ką išmokau praktiškai, kartais per klaidas, kartais per sėkmingus eksperimentus.
Rašymo pagrindai: kaip parašyti pranešimą, kurį žmonės tikrai perskaitys
Pirmiausia – pamirškit viską, ko mokėtės mokykloje apie oficialius pranešimus. Niekas nenori skaityti teksto, kuris skamba kaip biurokratinis dokumentas. Žmonės nori informacijos, kuri būtų aiški, greita ir naudinga.
Štai keletas dalykų, kurie man tikrai veikia:
Pradėkite nuo to, kas svarbiausia. Ne nuo ilgų įžangų, ne nuo konteksto – nuo esmės. Jei organizuojate tvarkymo talką, pirmas sakinys turėtų būti: „Šeštadienį, 10 val. tvarkome parką prie mokyklos – ateikite padėti!” O ne: „Mūsų bendruomenė jau daugelį metų rūpinasi aplinka ir šį kartą…”
Naudokite paprastus sakinius. Vienas sakinys – viena mintis. Kai rašau pranešimą, visada perskaitau jį garsiai. Jei uždustu – sakinys per ilgas. Jei supainioju žodžius – per sudėtingas. Paprastumas čia nėra primityvu, tai pagarba skaitytojo laikui.
Konkretūs faktai, ne abstrakčios frazės. Vietoj „netrukus vyks renginys” – „spalio 15 d., 18 val.” Vietoj „kviečiame visus” – „laukiame šeimų su vaikais nuo 5 metų”. Vietoj „bus įdomu” – „galėsite išbandyti keramikos ratą ir pasidaryti puodelį”.
Dar vienas dalykas, kurį pastebėjau – žmonės mėgsta skaityti apie žmones. Jei rašote apie naują kavinę rajone, nepakanka parašyti „atidaryta nauja kavinė”. Parašykite, kad Jurgita ir Tomas, kurie čia gyvena dešimt metų, įgyvendino savo svajonę ir atidarė vietą, kur kepama duona kiekvieną rytą. Jaučiate skirtumą?
Struktūra, kuri veikia: kaip išdėstyti informaciją
Kai kurie mano parašyti pranešimai sulaukdavo kelių peržiūrų, kiti – šimtų. Ilgai negalėjau suprasti, kodėl. Kol nepadariau eksperimento – paėmiau tą patį turinį ir išdėsčiau jį skirtingai. Rezultatai buvo stulbinantys.
Štai formulė, kuri man beveik visada veikia:
Intriguojantis pavadinimas – ne clickbait, bet kažkas, kas sustabdo akį. „Dėmesio!” neveikia. „Šį savaitgalį rajone nebus vandens” – veikia.
Trumpas įvadas – vienas-du sakiniai, kurie pasako, apie ką bus pranešimas. Tai kaip anonsas filmui – turi sudominti, bet neišpasakoti visko.
Pagrindinė informacija – čia viskas, ką žmogus turi žinoti. Naudoju paprastą triuką: atsakau į klausimus Kas? Kada? Kur? Kodėl? Kaip? Jei bent vienas iš šių klausimų lieka be atsakymo, pranešimas neišsamus.
Papildoma informacija – tai, kas gali būti įdomu, bet nebūtina. Pavyzdžiui, istorinė справка apie renginį, nuorodos į ankstesnius įvykius, fotonuotraukos iš praėjusių metų.
Aiškus veiksmo kvietimas – ką žmogus turėtų daryti su šia informacija? Užsiregistruoti? Pasidalinti? Atvykti? Parašykite tai tiesiogiai.
Vienas dalykas, kurio išmokau sunkiai – nereikia bandyti sutalpinti visko į vieną pranešimą. Jei turite daug informacijos, geriau padalinkite į kelias dalis arba padarykite pagrindinį pranešimą su nuoroda į išsamesnę versiją. Žmonės internete nėra kantrūs – jei matys tekstų sieną, tiesiog praeis pro šalį.
Vizualinis turinys: kodėl vien žodžių nepakanka
Atvirai pasakysiu – pradžioje visiškai ignoravau nuotraukas ir grafikus. Maniau, kad jei turinys geras, žmonės skaitys ir be paveikslėlių. Techniškai tai tiesa, bet praktiškai – ne visai.
Pranešimas su nuotrauka ar grafiku gauna vidutiniškai tris kartus daugiau dėmesio nei vien tekstas. Tai ne mano sugalvotas skaičius – tai mano realūs duomenys iš trejų metų darbo su bendruomenės portalu.
Bet čia svarbu suprasti – ne bet kokia nuotrauka tinka. Stock nuotraukos su šypsančiais žmonėmis, kurie akivaizdžiai neturi nieko bendra su jūsų rajonu, atrodo dirbtinai ir žmonės tai jaučia. Ką gi naudoti?
Realios nuotraukos iš jūsų rajono. Net jei jos nėra profesionalios, net jei fotografuota telefonu – tai autentiška. Žmonės atpažįsta savo aplinką ir tai kuria ryšį.
Paprastai sukurti grafikai. Nereikia būti dizaineriu. Canva ar panašios programos leidžia per penkias minutes susikurti gražų skelbimą su pagrindiniais faktais. Patikėkit, net paprastas spalvotas fono kvadratas su tekstu veikia geriau nei vien tekstas.
Infografikos svarbiausiems dalykams. Jei pranešate apie sudėtingą temą – pavyzdžiui, naują atliekų rūšiavimo tvarką – viena aiški schema bus vertesnė už tris pastraipas teksto.
Dar vienas patarimas iš patirties – jei fotografuojate renginius ar vietas, darykite tai horizontaliai, ne vertikaliai. Dauguma platformų geriau rodo horizontalias nuotraukas. Ir prašau, prašau, patikrinkite, ar nuotrauka nėra sulieta ar per tamsi. Geriau jokios nuotraukos nei bloga nuotrauka.
Kur ir kaip platinti: daugiakanalė strategija paprastai
Čia prasideda tikrasis darbas. Galite parašyti genialų pranešimą, bet jei jį pamatyti tik penki žmonės, kokia nauda?
Aš dirbu pagal principą, kurį vadinu „vienas turinys, daug kanalų”. Tai reiškia, kad parašau pranešimą vieną kartą, bet pritaikau jį skirtingoms platformoms. Skamba sudėtingai? Iš tikrųjų ne.
Jūsų pagrindinis portalas ar svetainė – čia turėtų būti pilna, išsami versija. Tai jūsų „tiesos šaltinis”, į kurį galite nuorodos iš visų kitų vietų.
Facebook grupė ar puslapis – trumpesnė versija su nuotrauka ir nuoroda į pilną tekstą. Facebook algoritmas mėgsta, kai žmonės komentuoja ir dalijasi, todėl pabaigoje užduodu klausimą ar prašau nuomonės.
Instagram – jei jūsų bendruomenė jį naudoja. Čia vizualas svarbiau už tekstą. Gera nuotrauka, trumpas aprašymas ir hashtagai su jūsų rajono pavadinimu.
WhatsApp ar Telegram grupės – labai trumpas pranešimas su esmingiausiais faktais ir nuoroda. Žmonės šiose platformose nenori ilgų tekstų.
El. pašto naujienlaiškis – jei turite prenumeratorių bazę, tai viena vertingiausių priemonių. Žmonės, kurie užsiprenumeravo, tikrai domisi, todėl čia galite būti išsamesni.
Vienas svarbus dalykas – neplatinkite visur vienu metu. Aš paprastai pradėdu nuo pagrindinio portalo, po kelių valandų – Facebook, kitą dieną – Instagram. Taip pranešimas „gyvuoja” ilgiau ir pasiekia žmones, kurie naršo skirtingu laiku.
Laikas ir dažnumas: kada skelbti, kad pamatytų daugiausia žmonių
Tai gal skamba kaip smulkmena, bet patikėkit – kada skelbiame, būna lygiai taip pat svarbu kaip ir ką skelbiame.
Per pirmuosius metus skelbdavau pranešimus kada tik suspėdavau – dažniausiai vakare, kai vaikai jau miega ir turiu laiko. Rezultatai buvo vidutiniški. Paskui pradėjau eksperimentuoti ir sekti, kada pranešimai gauna daugiausia peržiūrų.
Štai ką pastebėjau (ir tai gali skirtis priklausomai nuo jūsų bendruomenės):
Antradienio-ketvirtadienio rytai (7-9 val.) – žmonės važiuoja į darbą, skaito telefone. Geras laikas skubiai informacijai.
Pietų pertrauka (12-13 val.) – vėl žmonės naršo telefonuose. Tinka įvairiems pranešimams.
Vakarai (19-21 val.) – žmonės jau namuose, atsipalaidavę, turi laiko ilgesniems tekstams. Geras laikas renginių skelbimams ar išsamesnei informacijai.
Savaitgaliai – priklauso nuo temos. Skubią informaciją geriau skelbti savaitės dienomis. Renginių anonsus – galima ir savaitgalį.
Dėl dažnumo – čia reikia rasti balansą. Per retus pranešimus – žmonės pamiršta jūsų portalą. Per dažnus – pradeda ignoruoti ar net atsirašo. Aš laikausi principo: geriau vienas kokybiškas pranešimas per savaitę nei kasdien kažkas bet koks.
Bet jei vyksta kažkas tikrai svarbu – avarija, pavojus, skubus pranešimas – tada žinoma, skelbiame iš karto, nesvarbu koks laikas ar diena.
Įtraukimas ir bendravimas: kaip paversti skaitytojus bendruomene
Didžiausia klaida, kurią dariau pradžioje – galvojau, kad mano darbas tik skelbti informaciją. Parašiau, paskelbiau, ir tiek. Bet tikroji magija prasideda, kai žmonės pradeda reaguoti, komentuoti, dalintis savo istorijomis.
Dabar į kiekvieną pranešimą žiūriu kaip į pokalbio pradžią, ne monologą. Kaip tai veikia praktiškai?
Užduodu klausimus. Vietoj „informuojame, kad parke bus sodinama medžių” – „šeštadienį sodiname medžius parke. Kas galėtų atsivesti kastuvą?” Žmonės mėgsta jaustis reikalingi ir naudingai.
Prašau nuomonių. „Kokią vaikų žaidimo aikštelę norėtumėte matyti rajone? Rašykite komentaruose.” Ir žinot ką? Žmonės rašo. Ir ne tik rašo – jie jaučiasi išgirsti.
Reaguoju į komentarus. Kiekvienas. Net jei tai tik emoji. Ypač į klausimus ar kritiką. Kai žmonės mato, kad jų komentarai nesmenga tuštumoje, jie komentuoja dažniau.
Dalinuosi žmonių istorijomis. Jei kažkas parašė įdomų komentarą ar pasidalino nuotrauka, prašau leidimo padaryti atskirą pranešimą. Žmonės mėgsta matyti save ir savo kaimynus.
Vienas dalykas, kurį išmokau – nereikia bijoti kritikos komentaruose. Jei kažkas nusiskundžia ar nesutinka, tai ne blogai. Tai reiškia, kad žmonėms rūpi. Svarbu reaguoti konstruktyviai, ne gynybiškai. „Ačiū už pastabą, perduosime atsakingoms tarnyboms” veikia daug geriau nei „mes čia nieko negalime padaryti”.
Ką daryti, kai niekas neskaito: klaidos ir jų sprendimai
Bus dienų, kai parašysite pranešimą, kuris jums patiems atrodys puikus, o jį pamatys dešimt žmonių. Tai normalu. Bet jei taip vyksta nuolat, kažkas negerai.
Štai dažniausios problemos, su kuriomis susidūriau, ir kaip jas sprendžiau:
Problema: pranešimai per ilgi. Sprendimas: pradėjau rašyti trumpiau. Jei turiu daug informacijos, darau trumpą įžangą su nuoroda „skaityti daugiau”. Rezultatas – peržiūros išaugo 40%.
Problema: temos neįdomios. Sprendimas: pradėjau klausti žmonių, ko jie nori. Padariau apklausą Facebook grupėje. Paaiškėjo, kad žmonės nori daugiau praktinės informacijos – kur ką sutvarkyti, kur kreiptis su problemomis, o ne tik renginių anonsų.
Problema: žmonės nemato pranešimų. Sprendimas: pradėjau naudoti daugiau kanalų. Vienas Facebook postas nepasiekia visų – algoritmai taip veikia. Bet jei tas pats pranešimas yra ir portale, ir grupėje, ir Instagram, ir išsiunčiamas el. paštu – šansai pasiekti žmones daug didesni.
Problema: per daug panašių pranešimų. Sprendimas: pradėjau planuoti turinį. Turiu paprastą Excel lentelę, kur žymiu, ką ir kada skelbsiu. Stengiuosi, kad būtų įvairiai – viena diena renginys, kita – naudinga informacija, trečia – bendruomenės istorija.
Dar vienas dalykas – nebijokite paklausti tiesiai. Kartą tiesiog parašiau: „Draugai, ką norėtumėte dažniau matyti šiame portale?” Gavau 50 atsakymų ir tiek idėjų, kad užteko mėnesiui į priekį.
Kai viskas susideda į vietą: kaip atrodo veikianti sistema
Žinot, kas keisčiausia? Kai pradedi daryti viską, apie ką čia rašiau, tai tampa įpročiu. Nebereikia galvoti, kaip parašyti pranešimą – tiesiog rašai. Nebereikia planuoti, kada skelbti – jau žinai. Nebereikia ieškoti, kur platinti – turi savo sistemą.
Man dabar pranešimo parašymas ir paskelbimas užima gal 20 minučių. Pradžioje užtrukdavau valandą ar daugiau. Skirtumas – ne tame, kad tapau greitesnis, o tame, kad turiu aiškią struktūrą ir žinau, kas veikia.
Pats svarbiausias dalykas, kurį supratau per šiuos metus – tobulas pranešimas neegzistuoja. Visada bus žmonių, kurie neperskaitys, nesuprass ar nesutiks. Ir tai gerai. Jūsų tikslas ne patikti visiems, o pasiekti tuos, kuriems rūpi.
Bendruomenės portalas ar grupė – tai gyvas organizmas. Jis auga, keičiasi, kartais klysta. Svarbiausia – būti nuosekliam, autentišiam ir tikrai rūpintis tais žmonėmis, kuriems rašote. Jie tai jaučia. Ir kai jaučia, kad jums rūpi, jie tampa ne tik skaitytojais, bet ir bendraautoriais, bendrakūrėjais, tikra bendruomene.
Pradėkite nuo mažų žingsnių. Paimkite vieną patarimą iš šio teksto ir pritaikykite kitame pranešime. Paskui dar vieną. Po truputį. Ir pamatysite, kaip keičiasi ne tik jūsų pranešimų kokybė, bet ir tai, kaip žmonės reaguoja, kaip įsitraukia, kaip jaučiasi esą dalimi kažko svarbaus. O galiausie – ar ne dėl to mes ir kuriame šiuos portalus?
