Kodėl vietiniai pranešimai internete yra svarbesni nei galvojate
Žinote, kas įdomiausia? Daugelis žmonių vis dar mano, kad internetas – tai kažkas globalaus, toli nuo mūsų kasdienybės. Bet realybė visai kitokia. Kai kaimynė ieško katytės auklėtojo, kai vietinė biblioteka skelbia renginį ar kai bendruomenė organizuoja talką – visa tai vyksta būtent internete. Ir čia prasideda tikroji magija.
Vietiniai pranešimai internete tapo tarsi skaitmenine skelbimų lenta, tik daug galingesnė. Jie pasiekia žmones ten, kur jie jau yra – scrollinant Facebook’ą prie kavos puodelio ar tikrinant el. paštą pietų pertraukoje. Problema tik ta, kad dauguma žmonių šitų pranešimų rašo taip, lyg rašytų oficialų raštą valstybinei institucijai. Ir tada stebiasi, kodėl niekas nereaguoja.
Per pastaruosius kelerius metus pastebėjau vieną aiškų dalyką: bendruomenės, kurios išmoko efektyviai komunikuoti internete, yra gyvesnės, aktyvesnės ir tiesiog geresnės vietos gyventi. O tas „išmoko” nereiškia, kad reikia baigti kokius nors kursus – tiesiog reikia suprasti keletą pagrindinių dalykų.
Kas iš tiesų skaito jūsų pranešimus
Prieš pradedant rašyti bet kokį pranešimą, verta sustoti ir pagalvoti: kam aš tai rašau? Skamba kaip banalu, bet patikėkite, dauguma žmonių šito nedaro. Jie tiesiog meta informaciją į internetą ir tikisi, kad kažkas ją perskaitys.
Jūsų vietiniai pranešimai gali pasiekti labai skirtingas auditorijas. Galbūt tai jauni tėvai, ieškantys veiklų vaikams. Galbūt pensininkai, norintys žinoti apie sveikatos paslaugas. O gal aktyvūs bendruomenės nariai, kurie visada pasiruošę prisidėti prie bendrų projektų. Kiekviena šių grupių skaito skirtingai ir reaguoja į skirtingus dalykus.
Štai pavyzdys iš gyvenimo: viena bendruomenė skelbė apie nemokamus kompiuterinio raštingumo kursus vyresniems žmonėms. Pirmą kartą jie parašė: „Organizuojami IKT mokymai vyresnio amžiaus asmenims. Registracija iki spalio 15 d.” Atėjo trys žmonės. Antrą kartą jie parašė: „Norite išmokti naudotis WhatsApp ir matyti anūkų nuotraukas? Padėsime! Liko 12 vietų.” Užsiregistravo 30 žmonių per dvi dienas.
Matote skirtumą? Tas pats pranešimas, bet vienas kalba biurokratų kalba, o kitas – žmonių.
Kaip parašyti pranešimą, kurį žmonės tikrai perskaitys
Gerai, dabar prie konkretybių. Turite informaciją, kurią reikia perduoti. Kaip tai padaryti taip, kad žmonės ne tik perskaitytų, bet ir sureagotų?
Pradėkite nuo antraštės, kuri sustabdo scrollinimą. Jūsų antraštė konkuruoja su šimtais kitų dalykų žmogaus ekrane. Ji turi būti konkreti, aiški ir sukelti smalsumą arba emociją. Užuot rašę „Pranešimas apie renginį”, parašykite „Šeštadienį kviečiame į bendruomenės pikniką – bus veltui grilio ir gyvos muzikos”. Jaučiate skirtumą?
Pirmasis sakinys sprendžia viską. Jei pirmasis sakinys nuobodus, žmonės toliau neskaitys. Taškas. Pradėkite nuo to, kas žmogui svarbiausia. Ne nuo istorijos, ne nuo konteksto, o nuo esmės. „Nuo kitų metų pradžios jūsų rajone neveiks autobusų maršrutas nr. 15” – štai taip prasideda pranešimas, kurį žmonės perskaitys iki galo.
Būkite konkretūs su datomis, laikais ir vietomis. „Netrukus” nėra data. „Netoli centro” nėra vieta. „Spalio 25 d., ketvirtadienį, 18 val. Gedimino g. 15” – štai tai konkretu. Žmonės turi galėti iškart suprasti, ar tai jiems aktualu, ar ne.
Naudokite paprastus sakinius. Jūs nerašote disertacijos. Jūs bendraujate su kaimynais. Trumpi sakiniai. Aiški kalba. Be sudėtingų terminų. Jei galite pasakyti paprasčiau – sakykite paprasčiau.
Štai dar vienas patarimas, kuris gali atrodyti keistas, bet veikia: skaitykite savo pranešimą balsu prieš jį paskelbdami. Jei skamba keistai ar sudėtingai – perrašykite. Jei užtrukote kvėpuoti viduryje sakinio – padalinkite jį į du. Jūsų ausis yra puikus redaktorius.
Kur ir kaip platinti, kad pasiektumėte maksimalią auditoriją
Parašyti gerą pranešimą – tai tik pusė darbo. Dabar reikia pasirūpinti, kad jis pasiektų žmones. Ir čia prasideda tikrasis žaidimas.
Facebook grupės vis dar yra karalius. Taip, žinau, jauni žmonės sako, kad Facebook’as miręs, bet vietinėms bendruomenėms jis vis dar yra pagrindinis įrankis. Beveik kiekvienas rajonas, miestelis ar bendruomenė turi savo Facebook grupę. Kai kurios turi net kelias. Raskite jas visas ir būkite jose aktyvūs.
Bet štai svarbu: neskelkite to paties pranešimo visose grupėse tuo pačiu metu. Tai atrodo kaip spamas. Geriau pritaikykite pranešimą kiekvienai grupei. Jei skelbiate apie vaikiškų žaidimų aikštelės remontą, vienoje grupėje akcentuokite saugumą, kitoje – kad bus nauji įrengimai, trečioje – kad darbai truks dvi savaites ir reikės ieškoti alternatyvų.
Nepamirškite el. pašto. Taip, el. paštas gali atrodyti senoviškas, bet jis vis dar veikia. Ypač vyresniems žmonėms. Jei jūsų bendruomenė turi el. pašto adresų bazę – naudokite ją. Tik, dėl Dievo meilės, nenaudokite „CC” lauko visiems adresatams. Naudokite „BCC” arba specialias el. pašto siuntimo sistemas.
Vietiniai portalai ir svetainės. Daugelis savivaldybių ir bendruomenių turi savo svetaines ar portatus. Taip, galbūt jų niekas neskaito reguliariai, bet jie svarbūs dėl kitos priežasties – Google juos indeksuoja. Kai žmogus ieškos „renginiai [jūsų miestas]”, jūsų pranešimas gali atsirasti paieškos rezultatuose.
WhatsApp ir Messenger grupės. Šios platformos puikiai tinka skubiai informacijai. Jei rytoj neveiks vanduo ar bus keičiami šildymo vamzdžiai, WhatsApp grupė pasiekia žmones greičiau nei bet kas kita. Bet naudokite jas atsakingai – niekas nenori gauti dešimties pranešimų per dieną apie nesvarbius dalykus.
Dar vienas dalykas, kurį pastebėjau: skirtingos amžiaus grupės naudoja skirtingas platformas. Jei norite pasiekti visus, turite būti visur. Taip, tai reikalauja laiko, bet alternatyva yra ta, kad pusė bendruomenės apie jūsų pranešimą nė neužuos.
Vizualinė pusė: kodėl nuotrauka verta tūkstančio žodžių
Galite parašyti geriausią pranešimą pasaulyje, bet jei jis atrodo kaip teksto siena, žmonės jį praleis. Mūsų smegenys yra užprogramuotos reaguoti į vaizdus. Tai evoliucijos dalykas – negalime nieko su tuo padaryti.
Pranešimas su nuotrauka gauna vidutiniškai 2-3 kartus daugiau dėmesio nei be jos. Tai nėra mano išgalvota statistika – tai realūs duomenys. Bet štai svarbu: nuotrauka turi būti gera. Ne išsitempusi, ne miglota, ne kažkokia atsitiktinė iš Google paveikslėlių paieškos (dar ir autorių teisės gali būti pažeistos).
Jei skelbiate apie renginį, parodykite nuotrauką iš praėjusio panašaus renginio. Žmonės mato kitus žmones besišypsančius ir linksmus – jie nori prisijungti. Jei skelbiate apie problemą (pavyzdžiui, sugadintą įrangą), nuotrauka padeda suprasti situacijos rimtumą. Jei skelbiate apie naują paslaugą ar galimybę, nuotrauka padeda tai įsivaizduoti.
Dar vienas patarimas: jei naudojate tekstą nuotraukoje (kaip plakatuose), įsitikinkite, kad jis įskaitomas mobiliajame telefone. Dauguma žmonių matys jūsų pranešimą būtent telefono ekrane, ne kompiuterio monitoriuje. Jei reikia priartinti, kad perskaitytum – per smulku.
Ir dar: žmonės mėgsta matyti veidus. Pranešimas su žmogaus veidu gauna daugiau dėmesio nei pranešimas su pastatų ar daiktų nuotraukomis. Tai tiesiog taip veikia mūsų psichologija.
Kada skelbti, kad maksimaliai pasiektumėte auditoriją
Galite turėti tobulą pranešimą, bet jei jį paskelbsite ne tuo metu, jį pamatys perpus mažiau žmonių. Algoritmai ir žmonių įpročiai čia vaidina didžiulį vaidmenį.
Iš patirties galiu pasakyti, kad geriausi laikai vietiniams pranešimams yra:
– Antradienį-ketvirtadienį, 18-20 val. – žmonės grįžo iš darbo, pavalgiusi vakarienę, scrollina telefonus
– Sekmadienį, 10-12 val. – ramūs savaitgalio rytai, žmonės turi laiko
– Trečiadienį pietų metu, 12-13 val. – pietų pertrauka darbe
Blogiausi laikai:
– Pirmadienio rytas – visi užsiėmę darbo pradžia
– Penktadienio vakaras – žmonės jau perjungė į savaitgalio režimą
– Bet kuris laikas po 22 val. – pranešimas bus užkastas po kitų iki ryto
Bet čia nėra absoliučių taisyklių. Jūsų bendruomenė gali būti kitokia. Geriausias būdas sužinoti – eksperimentuoti ir stebėti. Facebook grupėse galite matyti, kiek žmonių matė jūsų įrašą. Bandykite skelbti skirtingais laikais ir žiūrėkite, kas veikia geriau.
Dar vienas svarbus dalykas: skubūs pranešimai nesivadovauja šiais taisyklėmis. Jei rytoj neveiks vanduo, skelbkite iš karto, nesvarbu, kad dabar 23 val. Žmonės tai supras.
Kaip skatinti žmones reaguoti ir dalintis
Štai kur dauguma bendruomenių portalų suklysta: jie skelbia informaciją ir tikisi, kad žmonės ją perskaitys, įsidėmės ir veiks. Bet realybė tokia, kad žmonėms reikia švelnaus pastūmėjimo.
Aiškus veiksmo kvietimas. Pasakykite žmonėms, ką norite, kad jie darytų. „Registruokitės šiuo adresu”, „Dalinkitės šiuo pranešimu su kaimynais”, „Parašykite komentare, jei galite padėti”. Nepalikite žmonių spėlioti.
Padarykite tai lengva. Jei norite, kad žmonės registruotųsi, duokite tiesioginę nuorodą, ne instrukciją, kaip rasti registracijos formą. Jei norite, kad žmonės paskambintų, parašykite telefono numerį taip, kad galima būtų tiesiog paspausti ir skambinti. Kiekvienas papildomas žingsnis sumažina tikimybę, kad žmogus veiks, perpus.
Sukurkite skubumo jausmą (bet sąžiningai). „Liko tik 5 vietos”, „Registracija baigiasi penktadienį”, „Pirmi 20 dalyvių gaus dovanėlę”. Tai veikia, nes žmonės nenori praleisti galimybių. Bet nemeluokite – jei sakote, kad liko 5 vietos, tai turi būti tiesa.
Atsakykite į komentarus. Kai žmonės komentuoja jūsų pranešimą, tai padidina jo matomumą. Algoritmai mato, kad vyksta diskusija, ir rodo pranešimą daugiau žmonių. Todėl atsakykite į klausimus, padėkokite už palaikymą, net jei tai trunka papildomai laiko.
Dar vienas triukas: užduokite klausimą pranešime. „Kas iš jūsų dalyvaus?”, „Kokia jūsų nuomonė?”, „Kas dar norėtų tokios paslaugos?”. Žmonės mėgsta dalintis nuomone, ir tai skatina juos komentuoti.
Klaidos, kurių verta vengti
Per metus matau tas pačias klaidas vėl ir vėl. Ir kaskart galvoju: jei tik žmonės žinotų, kaip lengva jų išvengti…
Per daug informacijos. Tai didžiausia klaida. Žmonės bando įkišti visą informaciją į vieną pranešimą. Rezultatas – niekas to neskaito. Geriau paskelbti du trumpus pranešimus nei vieną ilgą. Jei tikrai reikia daug informacijos, duokite trumpą santrauką ir nuorodą, kur skaityti daugiau.
Biurokratinė kalba. „Informuojame”, „pranešama”, „numatoma” – šitie žodžiai žudo bet kokį norą skaityti. Rašykite taip, kaip kalbėtumėte su kaimynu per tvorą. Paprastai, žmogiškai, suprantamai.
Nėra kontaktinės informacijos. Žmonės turi klausimų. Jei jūsų pranešime nėra, kaip su jumis susisiekti, jie tiesiog pasiduos. Visada įtraukite el. paštą arba telefono numerį.
Gramatikos klaidos ir rašybos klaidos. Taip, mes visi darome klaidų, bet jei jūsų pranešimas pilnas klaidų, žmonės pradeda abejoti jūsų patikimumu. Prieš paskelbdami, perskaitykite dar kartą. Arba paprašykite kito žmogaus pažiūrėti.
Skelbimas tik vienoje vietoje. Jau minėjau, bet pakartosiu: skirtingi žmonės naudoja skirtingas platformas. Jei skelbiate tik Facebook’e, prarandate tuos, kurie jo nenaudoja. Jei tik el. paštu – prarandate jaunesnius žmones.
Nepasitikrinimas, ar pranešimas gerai atrodo mobiliajame. Daugiau nei 70% žmonių matys jūsų pranešimą telefone. Jei jis ten atrodo blogai – jūs pralaimėjote.
Kaip matuoti sėkmę ir tobulėti
Gerai, jūs skelbiate pranešimus, žmonės juos skaito. Bet kaip žinoti, ar darote tai gerai? Kaip suprasti, kas veikia, o kas ne?
Pirmiausia, stebėkite skaičius. Facebook grupėse matote, kiek žmonių matė įrašą, kiek sureagavo, kiek pasidalino. El. pašto sistemose matote, kiek žmonių atidarė laišką. Šie skaičiai daug pasako.
Bet skaičiai – ne viskas. Kartais svarbesnis yra kokybinis rezultatas. Jei skelbėte apie renginį ir atėjo tiek žmonių, kiek tikėjotės – tai sėkmė, net jei įrašas neturėjo šimtų patiktukų. Jei skelbėte apie problemą ir ji buvo išspręsta – tai sėkmė.
Dar vienas būdas matuoti sėkmę: klausykite žmonių. Kai susitinkate su bendruomenės nariais, paklauskite: „Ar matėte mūsų pranešimą apie…?”, „Kaip sužinojote apie…?”. Šie pokalbiai duoda vertingos informacijos, kurios jokia statistika neduos.
Ir svarbiausia: mokykitės iš savo klaidų. Jei pranešimas nesuveikė – pagalvokite kodėl. Gal antraštė buvo per nuobodi? Gal skelbėte ne tuo metu? Gal informacija buvo per sudėtinga? Kiekvienas pranešimas yra galimybė išmokti kažko naujo.
Dar vienas patarimas: pasižiūrėkite, ką daro kitos bendruomenės. Raskite portalų ar grupių, kurie, jūsų nuomone, daro tai gerai, ir stebėkite, kaip jie komunikuoja. Ne kopijuokite tiesiog, bet mokykitės iš jų.
Kai viskas susiję į vieną paveikslą
Žinote, kas labiausiai džiugina šiame visame dalyke? Tai, kad nereikia būti komunikacijos ekspertu ar turėti marketingo laipsnio, kad gerai bendrauti su savo bendruomene internete. Reikia tik norėti tai daryti gerai ir būti pasirengusiam mokytis.
Visi patarimai, kuriuos čia aprašiau, kilo iš realios patirties – ir sėkmių, ir nesėkmių. Mačiau bendruomenes, kurios transformavosi, kai išmoko efektyviai komunikuoti. Žmonės tapo labiau įsitraukę, renginiai labiau lankyti, problemos greičiau sprendžiamos. Ir viskas prasidėjo nuo paprastų dalykų: aiškesnių antraščių, geresnių nuotraukų, tinkamesnio laiko pasirinkimo.
Pradėkite nuo mažų dalykų. Nebandykite iš karto pritaikyti visko, ką čia perskaitėte. Pasirinkite vieną ar du dalykus, kuriuos galite pagerinti jau kitame pranešime. Galbūt tai bus aiškesnė antraštė. Galbūt geresnė nuotrauka. Galbūt paprasčiau parašytas tekstas. Pažiūrėkite, kaip veikia. Tada pridėkite dar vieną patobulinimą.
Ir nepamirškite, kad už kiekvieno pranešimo yra žmonės. Tikri žmonės, kurie gyvena tame pačiame rajone, vaikšto tomis pačiomis gatvėmis, susiduria su tomis pačiomis problemomis. Kai rašote jiems, rašykite kaip jiems, ne kaip abstrakčiai auditorijai. Įsivaizduokite konkretų žmogų – galbūt jūsų kaimyną ar draugą – ir rašykite taip, lyg kalbėtumėte su juo.
Bendruomenė internete yra ne apie technologijas ar algoritmus. Ji yra apie žmones, kurie nori būti informuoti, įsitraukę ir sujungti. Jūsų pranešimai yra tiltas tarp informacijos ir žmonių. Padarykite tą tiltą tvirtą, aiškų ir lengvai pereinamą. Likusį darbą žmonės padarys patys.
