Kodėl vietinės naujienos socialiniuose tinkluose reikalauja kitokio požiūrio
Kai dirbi regioniniame portale, greitai supranti – tai, kas veikia nacionaliniuose žiniasklaidos kanaluose, tavo auditorijai dažnai neveikia. Žmonės, kurie seka vietinius įvykius, nori kažko artimesnio, suprantamesnio, tiesiogiai juos liečiančio. Jie nenori matyti dar vieno sausos naujienos pavadinimo su nuoroda. Jie nori žinoti, kaip tai paveiks jų kelią į darbą, ar galės nusipirkti bilietų į renginį, kodėl vakar vakare girdėjo sirenas.
Socialiniai tinklai tapo pagrindiniu kanalu, per kurį žmonės gauna vietines naujienas. Ne visi atsidarys jūsų svetainę tiesiogiai, bet daugelis pamatys jūsų įrašą Facebook’e ar Instagram’e. Ir čia prasideda tikrasis iššūkis – kaip parašyti taip, kad žmonės ne tik pastebėtų, bet ir įsitrauktų, pasidalintų, pakomentuotų?
Regioninių portalų redaktoriai dažnai dirba su ribotais ištekliais. Nėra didelės komandos, kuri galėtų kurti sudėtingą vizualinį turinį ar eksperimentuoti su įvairiomis strategijomis. Bet tai nereiškia, kad negalite efektyviai pasiekti savo auditorijos. Reikia tik suprasti kelis pagrindinius principus ir juos nuosekliai taikyti.
Rašymo stilius, kuris veikia vietinėje erdvėje
Pirmiausia – pamiršk oficialų, biurokratinį kalbėjimą. Jei rašai apie tai, kad savivaldybė nusprendė rekonstruoti Vytauto gatvę, nerašyk „savivaldybės administracija priėmė sprendimą dėl infrastruktūros atnaujinimo projekto įgyvendinimo”. Rašyk paprastai: „Vytauto gatvę pagaliau remontuos – darbai prasidės gegužę”.
Vietinės naujienos turi skambėti taip, lyg pasakotum draugui per kavą. Tai nereiškia, kad reikia būti netiksliems ar paviršutiniškiems, bet reikia kalbėti žmonių kalba. Jūsų skaitytojai nėra žurnalistikos ekspertai – jie yra jūsų kaimynai, bendradarbiai, žmonės, kuriuos sutinkate parduotuvėje.
Kai rašote įrašą socialiniams tinklams, pirmasis sakinys yra kritinis. Jis turi pagauti dėmesį per pirmąsias dvi sekundes. Vietoj „Šiandien įvyko susitikimas dėl…” geriau pradėti „Gera naujiena visiems, kas važinėja pro turgų” arba „Dėmesio, šį savaitgalį bus uždarytas centras”.
Trumpi sakiniai veikia geriau. Ilgi, sudėtingi pasakymai priverčia žmones nustoti skaityti. Vienas sakinys – viena mintis. Paragrafas – ne ilgesnis nei 2-3 sakiniai. Taip tekstas lengviau skaitomas telefono ekrane, o būtent ten dauguma žmonių ir skaito.
Vizualinis turinys: ką daryti, kai neturi profesionalaus fotografo
Tuščias tekstas socialiniuose tinkluose – tai kaip restoranas be valgiaraščio. Techniškai gali egzistuoti, bet niekas nekreips dėmesio. Bet čia ir prasideda problema daugeliui regioninių portalų – nėra fotografo, kuris galėtų važinėti po visus įvykius.
Sprendimas paprastesnis, nei atrodo. Pirma, išnaudokite tai, ką turite. Jei rašote apie naują kavinę, susisiekite su savininkais ir paprašykite nuotraukų. Dauguma mielai pasidalins, nes tai jiems – nemokama reklama. Jei rašote apie renginį, organizatoriai beveik visada turi vizualinės medžiagos.
Antra, išmokite daryti padorias nuotraukas telefonu. Šiuolaikiniai telefonai daro nuotraukas, kurios socialiniams tinklams yra daugiau nei pakankamos. Keletas paprastų taisyklių: fotografuokite dienos šviesoje, stenkitės, kad fone nebūtų chaoso, laikykite telefoną stabiliai. Nereikia būti profesionalu, kad padarytumėte nuotrauką, kuri atkreips dėmesį.
Trečia, naudokite nemokamus vaizdinės medžiagos šaltinius. Unsplash, Pexels ir panašios platformos siūlo kokybiškas nuotraukas nemokamai. Tiesa, jos nebus specifiškai iš jūsų miesto, bet jei rašote apie bendresnę temą (pvz., patarimus, kaip sutaupyti šildymui), tokia nuotrauka puikiai tiks.
Grafika taip pat nebūtinai turi būti sudėtinga. Canva – nemokamas įrankis, kuriuo gali naudotis bet kas. Galite sukurti paprastą citatų grafiką, informacinį skelbimą ar net paprastą infografiką. Užtrunka 10-15 minučių, bet rezultatas atrodo profesionaliai.
Kada skelbti ir kaip dažnai: realybė be iliuzijų
Yra milijonas straipsnių apie „geriausią laiką skelbti” socialiniuose tinkluose. Dauguma jų pasakoja tą patį – rytais tarp 7-9, pietų metu apie 12-13, vakarais apie 18-20. Tai statistiškai tiesa, bet jūsų auditorija gali būti kitokia.
Vienintelis būdas sužinoti, kada jūsų skaitytojai aktyviausi – stebėti savo analitiką. Facebook’as ir Instagram’as turi įmontuotas analitikos priemones, kurios rodo, kada jūsų sekėjai yra prisijungę. Pažiūrėkite į tuos duomenis ir eksperimentuokite.
Bet štai ką pastebėjau dirbdamas su regioniniais portalais – vietinės naujienos turi savo logiką. Jei įvyko kažkas svarbaus (avarija, gaisras, staigus renginys), skelbkite iš karto, nesvarbu, kiek valandų. Žmonės nori žinoti dabar, ne tada, kai ateis „optimalus laikas”.
Dėl dažnumo – čia reikia balanso. Per mažai įrašų, ir žmonės pamiršta, kad egzistuojate. Per daug, ir tampa erzinančiu triukšmu. Regioniniam portalui realu ir efektyvu yra 2-4 įrašai per dieną. Tai nereiškia, kad turite turėti 4 naujienas – galite pasidalinti ankstesniu straipsniu, kuris vis dar aktualus, ar paskelbti trumpą priminimą apie artėjantį renginį.
Svarbiau nei dažnumas yra nuoseklumas. Geriau skelbti po 2 įrašus kasdien reguliariai, nei vieną dieną 10 įrašų, o kitą – nė vieno. Algoritmai mėgsta nuoseklumą, ir jūsų auditorija taip pat.
Kaip rašyti apie skaudžias temas neprarandant pasitikėjimo
Vietinėje žiniasklaidoje neišvengsite sudėtingų temų. Nelaimės, konfliktai, skandalai, tragedijos – visa tai nutinka ir jūsų regione. Kaip apie tai rašyti socialiniuose tinkluose, kai kiekvienas žodis gali būti neteisingai suprastas?
Pirmiausia – greitis neturi viršyti tikslumo. Taip, socialiniai tinklai skatina greitai reaguoti, bet jei neturite patvirtintos informacijos, geriau palaukti. Viena klaidinga detalė gali sugadinti jūsų reputaciją mėnesiams.
Kai rašote apie jautrias temas, būkite atsargūs su emocijomis. Galite parodyti empatiją, bet ne sensaciją. Vietoj „Siaubinga tragedija sukrėtė miestą!” geriau „Mieste įvyko tragiška nelaimė – žinoma informacija”. Žmonės vertina, kai žiniasklaida lieka profesionali net emociškai įkrautose situacijose.
Komentarų moderavimas tokiose situacijose yra kritinis. Žmonės bus emocionalūs, kai kurie gali rašyti netinkamus dalykus. Turite būti pasirengę greitai reaguoti – ištrinti žeminančius komentarus, bet leisti žmonėms išreikšti nuomonę. Tai plona riba, bet ji būtina.
Ir dar vienas dalykas – jei padarėte klaidą, pripažinkite ją greitai ir aiškiai. „Ankstesniame įraše buvo netikslios informacijos – atsiprašome ir pateikiame patikslintus duomenis.” Žmonės gerbia sąžiningumą daugiau nei tobulumą.
Įtraukimas: kaip paskatinti žmones ne tik skaityti, bet ir dalyvauti
Geriausias socialinių tinklų turinys nėra vienpusis transliavimas – tai pokalbis. Bet kaip paskatinti žmones komentuoti, dalintis, įsitraukti?
Užduokite klausimus. Tai skamba paprastai, bet veikia nuostabiai. Jei rašote apie naują parką, paklauskit: „Kas jau spėjo aplankyti? Kokios įspūdžiai?” Jei apie eismo pokyčius: „Kaip manote, ar tai padės sumažinti spūstis?” Žmonės mėgsta dalintis nuomone, tik reikia jiems duoti progą.
Atsakykite į komentarus. Tai atrodo savaime suprantama, bet daugelis portalų tiesiog skelbia ir dingsta. Kai kas nors pakomentuoja, atsakykite – net jei tai tik „Ačiū už pastebėjimą” ar „Taip, tikrai įdomu”. Tai rodo, kad už paskyros yra gyvi žmonės, kurie klauso.
Naudokite apklausas ir balsavimus. Facebook’as ir Instagram’as turi šias funkcijas, ir jos puikiai veikia vietiniam turiniui. „Kuri vieta mieste labiausiai reikalinga renovacijos?” su keliais variantais. Arba „Ar dalyvausite šeštadienio mugėje?” su taip/ne atsakymais. Tai paprasta, greita, ir žmonės mėgsta dalyvauti.
Pasidalinkite vartotojų turiniu. Kai kas nors pažymi jūsų portalą nuotraukoje ar pasidalina jūsų straipsniu su komentaru, pripažinkite tai. Galite net pakartotinai pasidalinti (su leidimu) – tai rodo, kad vertinate savo bendruomenę.
Techniniai aspektai: nuorodos, hashtagai ir algoritmai
Dabar apie techninius dalykus, kurie dažnai klaidina. Pirmiausia – nuorodos. Taip, norite, kad žmonės ateitų į jūsų svetainę, bet socialinių tinklų algoritmai nemėgsta nuorodų. Ypač Facebook’as linkęs mažinti tokių įrašų pasiekiamumą.
Sprendimas? Pirmame komentare įdėkite nuorodą, o ne pačiame įraše. Arba naudokite „link in bio” metodą Instagram’e. Pagrindiniame įraše papasakokite pakankamai, kad žmonės gautų vertę, net jei nepaspaus nuorodos, bet palikite intrigą tiems, kurie nori daugiau.
Hashtagai – čia nuomonės skiriasi. Facebook’e jie beveik neveikia, galite naudoti vieną-du, bet ne daugiau. Instagram’e jie vis dar svarbūs, bet ne taip, kaip prieš kelerius metus. Naudokite 5-10 relevantiškų hashtagų, ne 30 atsitiktinių. Ir svarbiausia – naudokite vietinius hashtagai: #Kaunas, #Klaipėda, #Šiauliai ir pan. Tai padeda žmonėms, kurie ieško vietinės informacijos, jus rasti.
Dėl algoritmų – jie nuolat keičiasi, ir bandyti juos „apgauti” yra beviltiškas darbas. Bet yra viena universali tiesa: algoritmai skatina įtraukimą. Kuo daugiau žmonių komentuoja, dalinas, reaguoja į jūsų įrašą pirmomis valandomis po paskelbimo, tuo daugiau žmonių jį pamatys. Todėl sutelkite dėmesį ne į algoritmų „įveikimą”, o į turinio kūrimą, kuris natūraliai skatina įsitraukti.
Video turinys gauna pirmenybę beveik visose platformose. Bet tai nereiškia, kad turite kurti profesionalius video. Net paprastas telefonu nufilmuotas 30 sekundžių video iš įvykio vietos veiks geriau nei tik nuotrauka. Nebijokite eksperimentuoti – pradėkite paprastai.
Kai viskas susideda į vieną paveikslą
Efektyvus vietinių naujienų platinimas socialiniuose tinkluose nėra raketų mokslas, bet tai yra menas, kurį reikia tobulinti. Svarbiausia suprasti, kad jūs ne tik informuojate – jūs kuriate bendruomenę. Kiekvienas įrašas yra galimybė prisiliesti prie žmonių gyvenimų, padėti jiems geriau suprasti, kas vyksta jų aplinkoje.
Nebijokite būti žmoniški. Vietinis portalas turi pranašumą prieš didžiuosius žiniasklaidos kanalus – jūs esate arčiau savo auditorijos. Išnaudokite tai. Rašykite taip, kad žmonės jaustų, jog kalbate su jais, ne į juos. Rodykite, kad suprantate jų rūpesčius, džiaugsmus, kasdienybę.
Stebėkite, kas veikia, ir prisitaikykite. Analitika nėra tik skaičiai – tai pasakojimai apie tai, kas jūsų auditorijai svarbu. Jei pastebite, kad tam tikro tipo įrašai gauna daugiau dėmesio, darykite jų daugiau. Jei kažkas neveikia, nebijokite pakeisti kryptį.
Ir galiausiai – būkite kantrūs. Auditorijos augimas socialiniuose tinkluose nėra greitas procesas, ypač regioninėje erdvėje. Bet jei dirbsite nuosekliai, autentiškai ir su tikru noru tarnauti savo bendruomenei, rezultatai ateis. Žmonės atpažįsta ir vertina kokybišką, patikimą vietinę žiniasklaidą. Tai, ką kuriate šiandien, stato pagrindą ilgalaikiam pasitikėjimui ir įtakai rytoj.