Kodėl vietinės naujienos socialiniuose tinkluose veikia kitaip nei tradicinėje žiniasklaidoje
Kai pradėjau dirbti su regioniniais portalais, greitai supratau vieną paprastą tiesą – tai, kas puikiai veikia spaudoje ar internetiniame portale, socialiniuose tinkluose gali visiškai nesukelti jokio atgarsio. Žmonės naršo Facebook ar Instagram visai kitaip nei skaito naujienų portalus. Jie nori greito, aiškaus ir, svarbiausia, asmeniškai jiems aktualaus turinio.
Vietinės naujienos turi unikalų pranašumą – jos kalba apie tai, kas vyksta čia pat, už lango. Bet šį pranašumą reikia mokėti išnaudoti. Jei tiesiog kopijuosite portalo antraštę ir įkelsite nuorodą, greičiausiai prarasite didžiąją dalį potencialių skaitytojų. Socialiniai tinklai reikalauja kitokio požiūrio – labiau asmeninio, tiesioginio ir vizualaus.
Pagrindinis skirtumas tarp tradicinio turinio platinimo ir socialinių tinklų yra kontekstas. Žmogus, kuris atidaro naujienų portalą, jau yra nusiteikęs skaityti naujienas. O žmogus, kuris naršo Facebook srautą, tiesiog žiūri, ką veikia draugai, ką įdomaus parašė kaimynai, kokias nuotraukas įkėlė pažįstami. Jūsų pranešimas turi sugebėti sustabdyti tą begalinį slinkimą žemyn ir pasakyti: „Ei, tai tau svarbu, sustok ir perskaityk!”
Kaip parašyti pranešimą, kuris sustabdo pirštą virš ekrano
Pirmieji keli žodžiai yra viskas. Jei per pirmąsias dvi sekundes nesugebėsite sudominti, žmogus jau bus praslinkęs toliau. Todėl užmirškite tas ilgas, formalias antraštes, kurias rašote portalui. Socialiniuose tinkluose reikia kalbėti tiesiogiai ir konkrečiai.
Vietoj „Savivaldybės tarybos posėdyje priimtas sprendimas dėl viešojo transporto maršrutų keitimo” parašykite „Nuo pirmadienio 5-asis autobusas važiuos kitu maršrutu – kaip tai paveiks jus”. Jaučiate skirtumą? Antrasis variantas iš karto sako žmogui, kad tai jo liečia ir kad jis turėtų sužinoti daugiau.
Praktinis patarimas: pradėkite pranešimą klausimu arba tiesioginiu kreipiniu. „Gyveni Senamiestyje?” „Pastebėjai naują parduotuvę Laisvės alėjoje?” „Planuoji šį savaitgalį aplankyti miesto šventę?” Tokie pradžios sakiniai iš karto sukuria ryšį su skaitytoją.
Dar vienas svarbus dalykas – emocinis atspalvis. Vietinės naujienos dažnai liečia žmonių kasdienybę, todėl jos gali sukelti įvairias emocijas. Jei rašote apie problemą, pripažinkite, kad tai iš tiesų nepatogu ar erzina. Jei apie gerą naujieną – leiskite sau parodyti entuziazmą. Žmonės socialiniuose tinkluose vertina autentiškumą, ne šaltą žurnalistinį neutralumą.
Vizualinio turinio galia ir kaip ją panaudoti
Galite parašyti puikiausią tekstą pasaulyje, bet be geros nuotraukos ar vaizdo įrašo jis tiesiog paskęs srautų jūroje. Statistika rodo, kad pranešimai su vaizdais gauna vidutiniškai 2,3 karto daugiau reakcijų nei tie, kuriuose tik tekstas. O vaizdo įrašai? Jie perduodami ir komentuojami dar aktyviau.
Bet čia slypi svarbus niuansas – nuotrauka turi būti ne bet kokia. Statiškos, oficialios nuotraukos iš renginių, kur žmonės stovi eilėje su žirklėmis kirsdami kaspinėlį, retai kada sukelia susidomėjimą. Žmonės nori matyti tikrą gyvenimą, tikrus žmones, tikras emocijas.
Jei rašote apie naujai atidariusią kavinę, fotografuokite ne tik fasadą, bet ir žmones viduje, kavos puodelį, šypsančią barista. Jei apie kelių remontą – parodykite ne tik techniką, bet ir kaip tai veikia eismą, kaip žmonės važiuoja aplinkkeliais. Jei apie miesto šventę – užfiksuokite vaikų veidus, šokančius žmones, skanumynus, atmosferą.
Vaizdo įrašai nebūtinai turi būti profesionaliai montuoti. Kartais trumpas 30 sekundžių įrašas, filmuotas telefonu, veikia geriau nei studijoje sukurtas turinys. Žmonės mato, kad tai autentiška, kad tai vyksta dabar ir čia pat. Pavyzdžiui, jei vyksta kokia nors problema – užtvindyta gatvė, sugedęs šviesoforas – trumpas vaizdo įrašas iš vietos parodo situaciją geriau nei bet koks tekstas.
Kada ir kaip dažnai skelbti, kad pasiektumėte maksimalią auditoriją
Daugelis redaktorių daro klaidą manydami, kad kuo daugiau skelbi, tuo geriau. Realybė yra sudėtingesnė. Socialiniai tinklai turi algoritmus, kurie vertina ne tik tai, kiek jūs skelbiate, bet ir kaip žmonės reaguoja į jūsų turinį. Jei skelsite per daug ir žmonės pradės ignoruoti jūsų pranešimus, algoritmas tai pastebės ir pradės rodyti jūsų turinį vis mažiau žmonių.
Regioniniams portalams paprastai rekomenduočiau 3-5 pranešimus per dieną. Tai pakankamai, kad būtumėte matomi, bet ne per daug, kad erzintumėte. Žinoma, jei vyksta kažkas labai svarbu – avarija, stichinė nelaimė, didelė naujiena – skelbkite iš karto, nepriklausomai nuo grafiko.
Laikas taip pat svarbus. Jūsų auditorija yra vietiniai žmonės, todėl pagalvokite, kada jie naršo socialinius tinklus. Paprastai tai būna:
– Rytą, 7-9 val., kai žmonės keliauja į darbą
– Pietų metu, 12-14 val., per pertrauką
– Vakare, 18-21 val., kai grįžta namo ir atsipalaiduoja
Bet čia nėra universalios taisyklės. Jei jūsų auditorija daugiausia pensininkų, jie gali naršyti visai kitais laikais. Jei studentai – vėliau vakare. Naudokite Facebook ar Instagram analitikos įrankius – jie parodo, kada jūsų sekėjai yra aktyviausi. Ir testuokite. Skelbkite skirtingais laikais ir stebėkite, kas veikia geriau.
Kaip skatinti žmones dalintis ir komentuoti
Vienas iš didžiausių socialinių tinklų pranašumų yra organinis pasiekiamumas – kai žmonės dalijasi jūsų turiniu, jis pasiekia jų draugus, o tie gali pasidalinti su savo draugais. Bet kaip paskatinti žmones tai daryti?
Pirma, kurkite turinį, kuriuo žmonės norėtų dalintis. Tai paprastai yra:
– Naudinga informacija (kaip išvengti spūsčių, kur rasti nemokamą parkavimą)
– Pozityvios naujienos (vietinio vaiko pasiekimai, gražūs miesto vaizdai)
– Svarbūs įspėjimai (kelių būklė, pavojingos situacijos)
– Bendruomenės istorijos (įdomūs vietinių žmonių pasakojimai)
Antra, tiesiogiai paprašykite. Tai skamba paprastai, bet veikia. Pabaigoje parašykite „Pažymėk draugą, kuriam tai būtų naudinga” arba „Pasidalink, kad daugiau žmonių sužinotų”. Žmonės dažnai nori padėti platinti svarbią informaciją, bet kartais jiems tiesiog reikia priminti.
Trečia, užduokite klausimus. Vietoj to, kad tiesiog pranešate naujieną, paklauskit žmonių nuomonės. „Kaip manote, ar tai gera idėja?” „Ar jūs naudojatės šia paslauga?” „Kokia jūsų patirtis?” Žmonės mėgsta dalintis savo nuomone, ir kiekvienas komentaras padidina jūsų pranešimo matomumą.
Ir labai svarbu – atsakykite į komentarus. Kai žmonės mato, kad jūs skaitote ir reaguojate, jie jaučiasi išgirsti ir nori toliau bendrauti. Net jei tai tik paprastas „Ačiū už komentarą” ar „Geras klausimas!” – tai rodo, kad už paskyros yra gyvi žmonės.
Kaip elgtis su neigiamais komentarais ir kritika
Anksčiau ar vėliau susidursite su neigiamais komentarais. Tai neišvengiama, ypač kai rašote apie vietinius reikalus, kurie dažnai liečia žmonių kasdienybę ir gali kelti emocijas. Kaip su tuo elgtis?
Pirmiausia, neimkite to asmeniškai. Dažniausiai žmonės pyksta ne ant jūsų, o ant situacijos, apie kurią rašote. Jei pranešėte apie išduobėtą kelią ir žmogus parašo piktą komentarą, jis iš tikrųjų pyksta ant to kelio, ne ant jūsų.
Antra, niekada netrinkite komentarų, nebent jie yra aiškiai įžeidžiantys, šmeižikiški ar pažeidžia taisykles. Jei ištrinsite kritiką tiesiog todėl, kad ji nepatogi, žmonės tai pastebės ir prarasite patikimumą. Geriau atsakykite profesionaliai ir konstruktyviai.
Pavyzdžiui, jei žmogus rašo „Kodėl jūs apie tai nerašote?!” – atsakykite „Ačiū už pasiūlymą, tikrai pažiūrėsime į šią temą” arba „Iš tikrųjų rašėme praėjusią savaitę, štai nuoroda”. Jei kritikuoja už klaidą – pripažinkite ją ir pataisykite. „Dėkojame, kad pastebėjote, iš tikrųjų buvo netikslumas, jau pataisėme”.
Yra ir tokių komentatorių, kurie tiesiog nori ginčytis ar provokuoti. Juos atpažinsite greitai – jie komentuoja agresyviai, nepagrįstai, dažnai ne tema. Su tokiais nesiginčykite. Vienas ramus, profesionalus atsakymas ir toliau ignoruokite. Nevertėkite savo laiko ir energijos bandydami įtikinti žmogų, kuris nenori būti įtikintas.
Kaip matuoti sėkmę ir mokytis iš rezultatų
Daugelis redaktorių skelbia turinį ir niekada nežiūri į statistiką. Tai didelė klaida, nes duomenys gali daug pasakyti apie tai, kas veikia ir kas ne.
Facebook ir Instagram turi įmontuotas analitikos sistemas. Reguliariai, bent kartą per savaitę, pažiūrėkite į šiuos rodiklius:
**Pasiekiamumas** – kiek žmonių matė jūsų pranešimą. Jei šis skaičius mažėja, galbūt skelbiate per daug arba jūsų turinys nebedomina žmonių.
**Įsitraukimas** – kiek žmonių reagavo, komentavo, dalijosi. Tai svarbiausias rodiklis, nes jis rodo, ar žmonės iš tikrųjų domisi tuo, ką skelbiate.
**Paspaudimai ant nuorodų** – jei jūsų tikslas yra vesti žmones į portalą, žiūrėkite, kiek jų iš tikrųjų paspaudžia nuorodą. Jei šis skaičius žemas, galbūt reikia geresnių antraščių ar įvadų.
Bet skaičiai patys savaime nieko nereiškia. Svarbu juos interpretuoti ir mokytis. Pastebėjote, kad vaizdo įrašai gauna dvigubai daugiau reakcijų nei nuotraukos? Kurkite daugiau vaizdo įrašų. Matote, kad pranešimai apie vietos verslus labai populiarūs? Darykite daugiau tokio turinio.
Lyginkite panašius pranešimus. Jei rašėte apie tą pačią temą skirtingais būdais, pažiūrėkite, kuris veikė geriau. Gal viena antraštė buvo efektyvesnė? Gal viena nuotrauka patrauklesnė? Tai ne mokslas, o nuolatinis eksperimentavimas ir mokymasis.
Bendruomenės kūrimas, ne tik naujienų skelbimas
Galiausiai, svarbiausia mintis, kurią noriu perduoti: socialiniai tinklai nėra tik dar viena platforma naujienoms platinti. Tai vieta kurti bendruomenę.
Geriausi regioniniai portalai socialiniuose tinkluose tampa vietos, kur žmonės ne tik skaito naujienas, bet ir bendrauja tarpusavyje, dalijasi patirtimi, padeda vieni kitiems. Jūsų vaidmuo – ne tik informuoti, bet ir skatinti tą bendravimą.
Kartais tai gali reikšti, kad skelbiate ne tik oficialias naujienas, bet ir lengvesnį turinį. Gražią saulėlydžio nuotrauką iš miesto. Klausimą „Kokia jūsų mėgstamiausia vieta mieste?” Senuosius miesto vaizdus su prašymu žmonėms pasidalinti prisiminimais. Tokios publikacijos gali neatvesti daug žmonių į portalą, bet jos stiprina ryšį su auditorija.
Atkreipkite dėmesį į aktyvius bendruomenės narius. Jei kažkas nuolat komentuoja, dalijasi naudinga informacija, padeda kitiems – pažymėkite tai. Gal net padarykite apie juos istoriją. Žmonės nori jaustis matomi ir vertinami.
Organizuokite diskusijas apie svarbius vietinės bendruomenės klausimus. Jei planuojama nauja autobusų stotelė ar parkas, paklauskit žmonių nuomonės. Surinkite jų komentarus ir perduokite savivaldybei. Taip tampate ne tik informacijos šaltiniu, bet ir tiltu tarp bendruomenės ir valdžios.
Bendradarbiaukite su vietiniais verslininkais, organizacijomis, aktyvistais. Leiskite jiems dalintis savo naujienomis jūsų platformoje. Tai ne tik suteikia jums daugiau turinio, bet ir stiprina visą vietinę ekosistemą.
Atminkite, kad kiekvienas jūsų sekėjas yra tikras žmogus iš jūsų miesto ar rajono. Jie gali būti jūsų kaimynai, pažįstami, žmonės, kuriuos sutinkate gatvėje. Bendravimas su jais socialiniuose tinkluose turėtų atspindėti tą pačią pagarbą ir dėmesį, kurį rodytumėte susitikę gyvai.
Kai kuriate tikrą bendruomenę, o ne tik transliuojate naujienas, žmonės tampa lojalūs. Jie ne tik skaito jūsų turinį, bet ir aktyviai jį platina, gina, kai kas nors kritikuoja, ir patys tampa jūsų ambasadoriais. Tai ir yra tikroji socialinių tinklų galia – ne algoritmai ar virusinis turinys, o tikri žmonių ryšiai ir bendra bendruomenės jausena.
