Kodėl vietinės naujienos socialiniuose tinkluose – tai ne tas pats, kas straipsnis portale
Kai pradėjau dirbti regioniniame portale, maniau, kad socialiniai tinklai – tai tik dar viena vieta, kur reikia įmesti nuorodą į straipsnį. Koks naivumas! Po kelių mėnesių supratau, kad Facebook’as, Instagram’as ar TikTok’as reikalauja visiškai kitokio požiūrio nei klasikinis žurnalizmas.
Pagrindinis skirtumas – žmonės socialiniuose tinkluose neskaito, jie slenka. Jūsų turinys konkuruoja ne su kitais naujienų portalais, o su draugų nuotraukomis iš atostogų, juokingais video ir reklama. Todėl pirmieji 2-3 sekundės lemia viską. Jei nepavyko užkabinti – žmogus jau praslenkė toliau.
Dar viena svarbi detalė – algoritmai. Kiekviena platforma turi savo taisykles, kaip rodo turinį. Facebook’as labiau vertina komentarus ir reakcijas, Instagram’as – greitą įsitraukimą per pirmas minutes, o TikTok’as tiesiog bando suprasti, kas žmogui patinka, ir rodo daugiau panašaus turinio. Jūsų užduotis – ne tik parašyti gerą tekstą, bet ir suprasti šias mechanizmas.
Kaip rašyti tekstus, kuriuos norisi skaityti (ir dalintis)
Geriausia pamoka, kurią išmokau – rašyk taip, lyg pasakotum draugui kavinėje. Ne kaip reportažą televizijoje, ne kaip oficialų pranešimą, o kaip įdomią istoriją, kurią tikrai nori pasidalinti.
Pradėkite nuo kablio. Ne nuo konteksto, ne nuo „Šiandien įvyko”, o nuo to, kas labiausiai intriguoja. Pavyzdžiui, vietoj „Savivaldybė priėmė sprendimą dėl autobusų maršrutų keitimo” geriau „Nuo pirmadienio 15-asis autobusas nebevažiuos pro turgų – štai ką tai reiškia tau”. Jaučiate skirtumą?
Tekstas turi būti trumpas ir konkretus. Socialiniuose tinkluose idealus ilgis – 1-3 pastraipų. Jei reikia pasakoti daugiau, geriau suskaidykite į kelis įrašus arba padarykite karuselę Instagram’e. Žmonės tikrai neskaito ilgų tekstų telefono ekrane, stovėdami eilėje ar važiuodami autobusu.
Naudokite klausimus. „Ar žinojote, kad…?”, „Kas nutiks, jei…?”, „Kodėl niekas nekalba apie…?” – tokie pradžios sakiniai skatina sustoti ir perskaityti. Žmogaus smegenys tiesiog negali ignoruoti klausimo, jos automatiškai pradeda ieškoti atsakymo.
Emocijos – jūsų geriausias draugas. Vietinės naujienos dažnai atrodo nuobodžios, nes jos pateikiamos be emocinio konteksto. Bet juk kiekviena naujiena turi poveikį tikrų žmonių gyvenimams! Naujas žaidimų aikštelė – tai džiaugsmas šeimoms su vaikais. Uždarytas kelias remontui – tai galvos skausmas vairuotojams. Parašykite apie tai!
Vizualinis turinys: ką rodyti, kai „nieko įdomaus” neįvyko
Štai problema, su kuria susiduria kiekvienas regioninio portalo redaktorius: kaip iliustruoti naujieną apie savivaldybės sprendimą, biudžeto pakeitimą ar naują potvarkį? Nėra jokių dramatišką nuotraukų, nėra spektakuliarių vaizdų.
Pirma, nustokite galvoti, kad jums reikia profesionalių nuotraukų. Žmonės socialiniuose tinkluose vertina autentiškumą labiau nei tobulumą. Nuotrauka iš telefono, padaryta vietoje, kur vyksta įvykis, yra geresnė nei atsitiktinė stock nuotrauka.
Antra, kurkite savo vizualus. Nereikia būti dizaineriu, kad padarytumėte paprastą grafiką su pagrindiniais faktais. Canva, Adobe Express ar net Instagram Stories įrankiai leidžia per kelias minutes sukurti patrauklų vaizdą. Pavyzdžiui, jei rašote apie oro prognozę, padarykite spalvingą grafiką su temperatūromis ir ikonėlėmis. Jei apie renginį – įdėkite datą, laiką ir vietą į gražų foną.
Trečia, video yra karalius. Net trumpas 15 sekundžių video iš įvykio vietos veikia geriau nei nuotrauka. Nebūtina montuoti kaip Holivudo filmą – tiesiog parodykite, kas vyksta. Žmonės mato judėjimą, girdi garsus, jaučia atmosferą. Tai neįmanoma perteikti nuotrauka.
Dar vienas patarimas – naudokite vietines vietas kaip foną. Jūsų auditorija atpažįsta savo miestą, savo gatves, savo aplinką. Tai kuria ryšį. Kai žmogus pamato pažįstamą vietą, jis sustoja ir skaito.
Kada ir kaip dažnai skelbti (be burnout’o)
Buvau girdėjęs visokių patarimų – skelbk 5 kartus per dieną, skelbk kas valandą, skelbk tik piko metu. Realybė tokia: nėra vieno teisingo atsakymo, bet yra keletas principų, kurie tikrai veikia.
Pirmiausia, kokybė svarbesnė už kiekybę. Geriau paskelbti 2-3 gerai paruoštus įrašus per dieną nei 10 skubotų ir neįdomių. Žmonės greitai išmoksta ignoruoti puslapius, kurie spamina jų srautą nesvarbia informacija.
Dėl laiko – stebėkite savo statistiką. Facebook’as ir Instagram’as parodo, kada jūsų auditorija yra aktyvi. Paprastai regioniniuose portaluose pastebiu kelis pikus: rytą 7-9 val. (žmonės važiuoja į darbą), pietų metu 12-14 val. (pietų pertrauka), ir vakare 18-21 val. (grįžo namo, atsipalaiduoja). Bet jūsų auditorija gali būti kitokia – tikrinkite!
Savaitgaliai veikia kitaip nei darbo dienos. Šeštadieniais ir sekmadieniais žmonės mažiau skaito naujienas, nebent tai kažkas labai aktualaus ar pramoginio. Todėl savaitgaliais geriau skelbti lengvesnį turinį – įdomius faktus apie miestą, gražias nuotraukas, renginių kalendorių.
Svarbu turėti planą, bet būti pasiruošus jį keisti. Jei įvyko kažkas netikėto ir aktualaus – atidėkite suplanuotą turinį ir reaguokite į situaciją. Vietinės naujienos turi būti operatyvios. Jei apie gatvės avariją pranešite po 5 valandų, kai jau viskas sutvarkyti, tai nebėra naujiena.
Kaip skatinti įsitraukimą (ne tik laikų skaičių)
Didžiausia klaida, kurią mačiau – matuoti sėkmę tik pagal peržiūrų skaičių. Galite turėti 10,000 peržiūrų ir nė vieno komentaro. Ar tai sėkmė? Ne iš tikrųjų. Algoritmai vertina įsitraukimą – reakcijas, komentarus, pasidalinimus. Tai rodo, kad žmonės ne tik matė jūsų turinį, bet ir sąveikauja su juo.
Kaip to pasiekti? Užduokite klausimus. Pabaigoje įrašo parašykite kažką tipo „O kaip jūs manote?”, „Ar jums tai aktualu?”, „Pasidalinkite savo patirtimi”. Žmonės mėgsta dalintis nuomone, tik reikia jiems duoti progą.
Reaguokite į komentarus. Ir tai ne tik mandagumas – tai strategija. Kai atsakote į komentarą, algoritmas mato aktyvumą ir rodo jūsų įrašą daugiau žmonių. Be to, kai kiti mato, kad redaktorius skaito ir atsako, jie labiau linkę irgi komentuoti.
Kurkite apklausas ir balsavimus. Facebook’as ir Instagram’as turi įmontuotas funkcijas apklausoms. Naudokite jas! „Kuris naujas parko pavadinimas jums patinka labiau?”, „Ar turėtų būti daugiau dviračių takų mieste?” – tokie klausimai ne tik skatina įsitraukimą, bet ir duoda jums vertingos informacijos apie auditoriją.
Organizuokite konkursus ir iššūkius. Nebūtinai su dideliais prizais – kartais užtenka tiesiog pripažinimo. „Gražiausios rudens nuotraukos iš mūsų miesto”, „Pasidalink savo istorija apie…” – žmonės mėgsta dalyvauti ir būti pastebėti.
Kiekviena platforma – skirtinga strategija
Didžiulė klaida – kopijuoti tą patį turinį į visas platformas. Facebook’as, Instagram’as, TikTok’as, Twitter/X – kiekviena turi savo auditoriją ir savo taisykles.
Facebook’as vis dar yra pagrindinis kanalas daugumai regioninių portalų. Čia auditorija vyresne, čia žmonės skaito ilgesnius tekstus, čia aktyviai komentuoja ir diskutuoja. Naudokite Facebook’ą išsamesnėms naujienoms, diskusijoms, bendruomenės kūrimui. Čia veikia nuorodos į straipsnius, čia galite skelbti ilgesnius video, čia žmonės dalijasi turiniu su draugais.
Instagram’as – jaunesne auditorija, vizualinis turinys, Stories kultūra. Čia tekstas antraeilis, svarbiausia – vaizdas ar video. Naudokite Instagram’ą greitoms naujienoms, užkulisiams, vizualiai patrauklioms istorijoms. Stories funkcija puiki operatyvioms naujienoms – galite greitai paskelbti, kas vyksta dabar, ir tai išnyks po 24 valandų (arba galite išsaugoti kaip Highlights).
TikTok’as – čia viskas apie video, apie kūrybiškumą, apie autentiškumą. Jei jūsų auditorija jauna arba norite ją pritraukti, TikTok’as yra puikus kanalas. Bet čia negalite tiesiog perskelbti to, ką darote kitur. Reikia kurti originalų turinį, naudoti trendus, muzika, efektus. Pavyzdžiui, „5 faktai apie mūsų miestą, kurių nežinojai” su dinaminiu vaizdu ir populiaria muzika gali pasiekti tūkstančius žmonių.
Twitter/X – greitoms naujienoms, citatos, operatyviam informavimui. Čia tekstas trumpas, čia svarbu būti pirmam, čia vyksta diskusijos. Naudokite Twitter’į skubiai informacijai – eismo sutrikimai, avarinės situacijos, svarbūs pranešimai.
Kaip dirbti su neigiamais komentarais ir trolliais
Tai neišvengiama – kai tik pradėsite aktyviai skelbti socialiniuose tinkluose, susidursite su neigiamais komentarais. Kartais tai konstruktyvi kritika, kartais – tiesiog žmonių frustracija, o kartais – tyčinis trolinimas.
Pirmiausia, nesimkite visko asmeniškai. Dažnai žmonės pyksta ne ant jūsų, o ant situacijos, apie kurią rašote. Jūs tik pasiuntinys. Išmokite atskirti konstruktyvią kritiką nuo destruktyvaus komentavimo.
Į konstruktyvią kritiką atsakykite profesionaliai ir mandagiai. Jei žmogus nurodo klaidą ar pateikia papildomos informacijos – padėkokite ir, jei reikia, pataisykite. Tai rodo, kad esate atsakingi ir rūpinatės tikslu informacija. Kiti žmonės tai pamato ir gerbia.
Trollius ignoruokite arba blokuokite. Nešvaistykite energijos bandydami įtikinti žmogų, kuris tiesiog nori sukelti chaosą. Jei komentaras pažeidžia taisykles (keiksmažodžiai, grąsinimai, neapykanta) – ištrinkite ir blokuokite. Jūsų puslapio komentarų skyrius – tai jūsų erdvė, ir turite teisę ją moderuoti.
Sukurkite aiškias komentavimo taisykles ir paskelbkite jas. Kai žmonės žino, ko tikėtis, jie dažniau laikosi taisyklių. Be to, tai duoda jums pagrindą šalinti netinkamus komentarus – ne dėl to, kad jums nepatinka nuomonė, bet dėl to, kad pažeidžiamos taisyklės.
Kartais verta atsakyti į neigiamą komentarą su humoru. Jei tai daroma taktiškai, gali nuraminti situaciją ir net paversti kritiką į gerbėją. Bet būkite atsargūs – humoras gali būti suprastas klaidingai, ypač rašytiniame tekste.
Kas veikia dabar ir kas laukia ateityje
Socialinių tinklų pasaulis keičiasi greitai. Tai, kas veikė prieš metus, gali neveikti dabar. Bet yra keletas tendencijų, kurias matau ir kurios, manau, tęsis.
Video turinys tik augs. Ne tik TikTok’e, bet ir visose platformose. Facebook’as ir Instagram’as aktyviai skatina Reels, YouTube Shorts tampa vis populiaresni. Jei dar nefilmuojate video – laikas pradėti. Nebūtinai profesionaliai, bet autentiškai ir reguliariai.
Autentiškumas nugali tobulumą. Žmonės nori matyti tikrus žmones, tikras istorijas, tikrą gyvenimą. Perdaug išpuoselėtas, perdaug reklaminis turinys tiesiog ignoruojamas. Parodykite užkulisius, padarykite klaidų (ir prisipažinkite), būkite žmogiški.
Bendruomenės kūrimas tampa svarbesnis už transliavimą. Vietoj to, kad tiesiog skelbtumėte naujienas, kurkite erdvę, kur žmonės gali diskutuoti, dalintis, bendrauti. Facebook’o grupės, Instagram’o Close Friends, interaktyvūs Stories – visa tai padeda kurti bendruomenę, ne tik auditoriją.
Lokalizacija ir hiperlokalizacija. Žmonės nori žinoti, kas vyksta jų gatvėje, jų rajone, jų bendruomenėje. Kuo labiau sugebėsite sutelkti dėmesį į konkrečias vietas ir bendruomenes, tuo labiau žmonės jausis, kad tai „jų” naujienos.
Dirbtinis intelektas padės, bet nepakeis. AI įrankiai jau dabar gali padėti rašyti tekstus, kurti vaizdus, analizuoti duomenis. Bet autentiškumas, vietinė žinojimas, ryšys su bendruomene – tai vis dar reikalauja žmogaus. Naudokite AI kaip įrankį, ne kaip pakaitalą.
Taigi, vietinių naujienų skelbimas socialiniuose tinkluose – tai ne tik techninis darbas, bet ir menas kurti ryšį su bendruomene. Reikia suprasti savo auditoriją, eksperimentuoti su skirtingais formatais, būti autentišku ir nuosekliu. Taip, tai reikalauja laiko ir pastangų, bet kai matote, kaip žmonės įsitraukia, diskutuoja, dalijasi – suprantate, kad tai veikia. Pradėkite nuo mažų žingsnių, mokykitės iš savo statistikos, klausykite savo auditorijos. Ir svarbiausia – nepamirškite, kad už kiekvieno komentaro, kiekvieno paspaudimo yra tikras žmogus iš jūsų bendruomenės. Rašykite jiems, ne algoritmas.
