Kodėl regioniniai portalai vis dar turi prasmę
Kai didieji nacionaliniai žiniasklaidos milžinai užgožia informacinę erdvę, daugelis mano, kad regioninėms naujienoms nebėra vietos. Tačiau realybė rodo ką kita – žmonės alkani vietinių istorijų, kurios tiesiogiai liečia jų kasdienybę. Kol kas.lt ar Delfi rašo apie Seimo koridorius, kažkas turi pasakoti, kodėl Jūsų rajone nėra normalaus kelio į mokyklą arba kas vyksta tame keistame pastate prie turgavietės.
Regioniniai portalai turi vieną neįkainojamą pranašumą – artumą. Jūs esate ten, kur vyksta įvykiai. Jūs pažįstate žmones, suprantate vietos kontekstą, jaučiate pulsą. Nacionalinė žiniasklaida atskris su kameromis tik tada, kai jau nutiks kažkas itin dramatiško. O jūs galite pasakoti istorijas nuo pat pradžių, sekti procesus, būti bendruomenės balsu.
Lietuvoje yra apie 60 savivaldybių, ir daugelyje jų kokybiškos vietinės žurnalistikos tiesiog nėra. Yra Facebook grupės, pilnos gandų ir pusiau tiesų. Yra savivaldybių biudžetais išlaikomi „informaciniai biuleteniai”, kurie daugiau primena PR agentūras nei žiniasklaidą. Šioje tarpeklėje ir slypi galimybė.
Pirmieji žingsniai: kas tikrai reikalinga startuojant
Pradėkime nuo to, ko NEREIKIA. Nereikia biuro centre už 800 eurų per mėnesį. Nereikia profesionalios studijos su šviestuvais. Nereikia samdyti penkių žurnalistų nuo pirmos dienos. Daugelis žlunga būtent todėl, kad per anksti pradeda elgtis kaip didieji žaidėjai.
Kas tikrai reikalinga? Pirma – techninis pagrindas. Domenas su .lt gale (svarbu patikimumui), patikimas hostingas ir WordPress ar panaši turinio valdymo sistema. Šiandien už 15-20 eurų per mėnesį galite turėti visiškai profesionaliai atrodantį portalą. Naudokite pritaikytą temą, kuri greitai veikia mobiliuose įrenginiuose – daugiau nei 70% jūsų skaitytojų naršys būtent iš telefonų.
Antra – turinys. Ir čia prasideda tikrasis darbas. Pirmaisiais mėnesiais jūs būsite ir reporteris, ir redaktorius, ir fotografas, ir socialinių tinklų administratorius. Tai normalu. Svarbu nuo pat pradžių nusistatyti realius tikslus – geriau publikuoti 2-3 kokybiškas istorijas per dieną, nei 10 prastų.
Trečia – juridinis pagrindas. Užsiregistruokite kaip individualią veiklą arba įkurkite MB. Užsiregistruokite Žurnalistų etikos inspektoriuje kaip žiniasklaidos priemonė. Tai duoda jums teisę dalyvauti savivaldybės posėdžiuose, gauti informaciją pagal Informacijos įstatymą ir apskritai būti pripažintam kaip žurnalistika, o ne „dar vienas blogas”.
Turinys, kuris veikia regionuose
Regioninėje žiniasklaidoje veikia kiek kitokios taisyklės nei nacionalinėje. Žmonės nori matyti save, savo kaimynus, savo aplinką. Straipsnis apie tai, kaip Petras Petraitis iš Girių kaimo užaugino 50 kilogramų moliūgą, gali surinkti daugiau peržiūrų nei analitinė medžiaga apie ES dotacijas.
Tačiau tai nereiškia, kad reikia smukti į „Onytė paminėjo 90-metį” lygį. Galite rašyti apie paprastus žmones taip, kad tai būtų įdomu. Ieškokite istorijų, kurios turi konfliktą, kaitą, emociją. Tas pats Petras galbūt augina milžiniškus daržoves, nes po žmonos mirties tai tapo jo būdu kovoti su depresija. Štai jums ir istorija.
Kas tikrai veikia regionuose:
– Vietiniai nusikaltimai ir incidentai (deja, bet tai visada populiaru)
– Verslo naujienos – kas atidarė, kas uždarė, kas keičiasi
– Savivaldybės sprendimai, kurie tiesiogiai veikia žmonių gyvenimą
– Sporto naujienos, ypač apie vietines komandas
– Nekilnojamasis turtas – kas statoma, kas griaunama, kas renovuojama
– Žmonių istorijos – sėkmės, tragedijos, neeiliniai hobiai
– Praktinė informacija – kur išsikirs elektrą, kada valys gatves, kaip keisis autobusų tvarkaraščiai
Būtinai turėkite skiltį „Skaitytojų nuotraukos” ar panašiai. Žmonės mėgsta dalintis savo kadruose užfiksuotomis keistomis situacijomis, gražiais vaizdais, problemomis. Tai ne tik nemokamas turinys – tai bendruomenės įtraukimas.
Kaip užmegzti ryšius su informacijos šaltiniais
Regioninėje žurnalistikoje santykiai yra viskas. Jūs negalite būti anoniminis reporteris, kuris atskrenda, paima interviu ir išnyksta. Jūs gyvente toje bendruomenėje, sutinkate tuos pačius žmones parduotuvėje, vaikai galbūt lanko tą pačią mokyklą.
Pradėkite nuo savivaldybės. Prisistatykite mero administracijai, susipažinkite su komunikacijos specialistais. Taip, jie bandys jus naudoti savo PR tikslams, bet tai normalu – jūsų darbas bus atskirti PR nuo naujienų. Tačiau turėti tiesioginį kontaktą su savivaldybe yra būtina.
Užmegzkite ryšius su policijos atstovais spaudai. Regioninėse nuovadose jie paprastai daug prieinamesni nei Vilniuje. Dažnai pakanka reguliariai paskambinti ir paklausti „ar yra ką įdomaus?” – ir jie patys pradės jums skambinti, kai nutiks kažkas verta dėmesio.
Verslo bendruomenė – kitas svarbus segmentas. Vietiniai verslininkai gali tapti ir naujienų šaltiniais, ir reklamos klientais. Tačiau čia svarbu išlaikyti ribas – jei kažkas perka reklamą, tai nereiškia, kad apie jų problemas negalite rašyti. Nuo pat pradžių padarykite tai aiškų.
Nepamiršite paprastų žmonių. Sukurkite Facebook grupę „Naujienų patarėjai” ar panašiai, kur žmonės galėtų siųsti informaciją apie įvykius, problemas, įdomybes. Daugelis geriausių istorijų ateina būtent iš tokių kanalų.
Socialiniai tinklai kaip pagrindinis srautų šaltinis
Pamirškit SEO optimizaciją pirmaisiais metais. Taip, ji svarbi ilgalaikėje perspektyvoje, bet regioniniame portale 80-90% srauto ateis iš socialinių tinklų, ypač iš Facebook. Ir tai gerai – tai reiškia, kad rezultatus matysite greitai.
Sukurkite Facebook puslapį ir BŪKITE TEN AKTYVŪS. Ne tik automatiškai dalinkite straipsnius – bendraujate su skaitytojais, atsakinėkite į komentarus, dalinkitės užkulisiais. Žmonės nori jaustis dalimi proceso.
Viena gudrybė, kuri veikia: kai publikuojate straipsnį Facebook, nepridėkite nuorodos prie pirmojo posto. Vietoj to parašykite intriguojantį aprašymą ir pridėkite nuotrauką. Facebook algoritmas labiau skatina tokius postus. Tada po 5-10 minučių komentaruose įdėkite nuorodą. Taip gaunate ir geresnį pasiekiamumą, ir paspaudimus.
Instagram gali veikti, jei jūsų regionas turi vizualinę patrauklumą – pajūrio miestas, istorinis centras, graži gamta. Bet nebandykite būti visur – geriau gerai tvarkytis vienoje platformoje nei prastai trijose.
TikTok? Jei turite energijos ir esate pasirengę eksperimentuoti – kodėl ne. Trumpi video apie vietinius įvykius, užkulisius, greitas naujienas gali veikti. Bet tai tikrai ne prioritetas pirmaisiais metais.
Monetizavimo strategija realistams
Dabar apie tai, ko visi laukia – pinigus. Būkime atviri: pirmieji 3-6 mėnesiai greičiausiai neduos jokių pajamų. Tai investicijų laikotarpis, kai kuriate auditoriją ir įrodote savo vertę.
Pirmasis pajamų šaltinis regioniniame portale paprastai yra vietinė reklama. Ne Google AdSense (nuo to gausit centus), o tiesiogiai parduodama reklama vietiniams verslininkams. Baneriai, straipsniai, video įrašai. Pradėkite su labai prieinamomis kainomis – 50-100 eurų per mėnesį už banerio vietą. Kai turėsite 5-10 tokių klientų, jau turėsite bazinį cash flow.
Antrasis šaltinis – renginių rėmimas ir partnerystės. Vietiniai renginiai ieško matomumo. Pasiūlykite paketą: straipsnis prieš renginį, tiesioginė transliacija ar foto reportažas, straipsnis po renginio – už 200-300 eurų. Tai veikia, nes organizatoriams tai pigiau nei samdyti atskirai fotografą ir PR specialistą.
Trečiasis šaltinis – savivaldybės skelbimai. Taip, tai gali skambėti kaip nepriklausomumo pardavimas, bet realybė tokia: savivaldybės privalo skelbti viešąją informaciją žiniasklaidoje. Kodėl tie pinigai turėtų tekti nacionalinei spaudai, o ne jums? Svarbu tik išlaikyti redakcinę nepriklausomybę – skelbimai yra skelbimai, naujienos yra naujienos.
Ketvirtasis šaltinis, kuris atsiranda vėliau – prenumerata ar parama. Kai jau turite lojalią auditoriją (10-15 tūkstančių unikalių lankytojų per mėnesį), galite pasiūlyti premium turinį ar tiesiog prašyti paramos. Lietuvoje tai dar neįprasta, bet pamažu keičiasi. Platformos kaip Patreon ar tiesiog banko sąskaita su „Paremk mus” mygtuku gali duoti 200-500 eurų per mėnesį, jei turite tikrai įsitraukusią bendruomenę.
Kaip išvengti tipinių klaidų
Pirmoji ir didžiausia klaida – per greitas plėtimasis. Matote, kad skaičiai auga, ir nusprendžiate samdyti žmones, nuomoti biurą, pirkti įrangą. Sulėtinkite. Didžioji dalis naujų portalų žlunga ne dėl to, kad neturi auditorijos, o dėl to, kad turi per daug išlaidų.
Antroji klaida – neaiškus pozicionavimas. Jūs negalite būti „apie viską”. Net jei rašote regionines naujienas, turite turėti aiškią tapatybę. Gal esate „griežtas valdžios kritikas”? Gal „bendruomenės balsas”? Gal „verslo ir plėtros portalas”? Žmonės turi suprasti, ko tikėtis atėjus pas jus.
Trečioji klaida – ignoruoti skundus ir neigiamus komentarus. Regioninėje žurnalistikoje jūs TIKRAI sulauksite kritikos. Kartais pagrįstos, kartais ne. Svarbu reaguoti profesionaliai. Jei padarėte klaidą – pripažinkite ir ištaisykite. Jei kritika nepagrįsta – ramiai paaiškinkite savo poziciją. Niekada netrinkite komentarų, nebent jie aiškiai pažeidžia įstatymus ar etikos normas.
Ketvirtoji klaida – per didelis priklausomumas nuo vieno pajamų šaltinio. Jei 80% jūsų pajamų ateina iš vieno didelio reklamos kliento, jūs esate pažeidžiami. Siekite diversifikacijos nuo pat pradžių.
Penktoji klaida – nekreipti dėmesio į teisinius aspektus. Išmokite Informacijos įstatymo pagrindus. Žinokite, kas yra šmeižtas ir įžeidimas. Supraškite, kaip veikia asmens duomenų apsauga. Vienas rimtas teisminis procesas gali užbaigti jūsų portalą, kol jis dar nepradėjo tikrai veikti.
12 mėnesių planas konkrečiais skaičiais
Pirmasis ketvirtis (mėnesiai 1-3): Investicijų fazė. Išlaidos: ~100 eurų/mėn (hostingas, domenas, baziniai įrankiai). Pajamos: 0. Tikslas: pasiekti 1000 unikalių lankytojų per dieną, sukurti 200-300 straipsnių bazę, užmegzti pagrindinius kontaktus.
Antrasis ketvirtis (mėnesiai 4-6): Monetizavimo pradžia. Išlaidos: ~150 eurų/mėn (pradedame investuoti į geresnę įrangą, galbūt pirmąją nedidelę reklamą). Pajamos: 200-400 eurų/mėn iš pirmųjų reklamos klientų. Tikslas: 2000-3000 unikalių per dieną, turėti 3-5 reguliarius reklamos klientus.
Trečiasis ketvirtis (mėnesiai 7-9): Stabilizavimosi fazė. Išlaidos: ~300 eurų/mėn (galbūt pirmasis freelance bendradarbis retkarčiais). Pajamos: 800-1200 eurų/mėn. Tikslas: 4000-5000 unikalių per dieną, 8-10 reguliarių klientų, pradėti eksperimentuoti su papildomomis paslaugomis.
Ketvirtasis ketvirtis (mėnesiai 10-12): Augimo fazė. Išlaidos: ~500 eurų/mėn. Pajamos: 1500-2500 eurų/mėn. Tikslas: 6000-8000 unikalių per dieną, diversifikuoti pajamų šaltinius, turėti aiškų verslo modelį kitam etapui.
Šie skaičiai realistiški vidutinio dydžio Lietuvos rajonui (30-50 tūkst. gyventojų). Didesniuose miestuose galite tikėtis didesnių skaičių, mažesniuose – atitinkamai mažesnių.
Kai skaičiai pradeda augti ir ateina tikroji įtampa
Dabar apie tai, ko verslo planuose nerašoma. Apie tą momentą, kai jūsų portalas tampa pakankamai įtakingas, kad pradėtų kelti nepatogius klausimus. Kai vietos verslininkas, kuris perka reklamą, paprašo „nekreipti dėmesio” į tam tikrą istoriją. Kai savivaldybės atstovas užsimena, kad „būtų gerai palaikyti gerą santykį”. Kai kažkas pasiūlo pinigų už tai, kad apie kažką nerašytumėte.
Čia ir išsiskiria tikri žurnalistai nuo PR agentūrų su naujienų portalo fasadu. Nuo pat pradžių turite nuspręsti, kuo norite būti. Jei pasirinksite lengvesnį kelią – tapsite dar vienu savivaldybės megafonu, gal ir uždirbsite truputį daugiau trumpuoju laikotarpiu, bet prarasite tai, kas regioninėje žurnalistikoje vertingiausia – pasitikėjimą.
Pasitikėjimas yra vienintelis tikras konkurencinis pranašumas, kurį turite prieš Facebook grupes ir oficialius savivaldybės kanalus. Žmonės turi žinoti, kad jūs pasakysite tiesą net tada, kai ji nepatogi. Kad jūs užduosite klausimus, kurių kiti bijo užduoti. Kad jūs esate jų pusėje, o ne valdžios ar verslo.
Praktiškai tai reiškia turėti aiškias taisykles: reklamos klientai neturi jokios įtakos redakciniam turiniui. Taškas. Jei jie perka reklamą – puiku, bet jei rytoj apie juos reikės rašyti kritišką straipsnį – rašysime. Ir tai turi būti pasakyta jiems nuo pat pradžių.
Tai taip pat reiškia būti pasirengus konfliktams. Prarasite klientų. Sulauksite grasinimų. Galbūt ir teismo. Bet jei išlaikysite stuburo kaulą, ilgalaikėje perspektyvoje laimėsite – nes žmonės gers informaciją iš šaltinio, kuriam pasitiki.
Štai kodėl svarbu nuo pat pradžių kurti finansinį buferį. Turėkite bent 3-6 mėnesių išlaidų rezervą. Tai leis jums atsisakyti abejotinų pinigų, kai jie bus siūlomi. Finansinė nepriklausomybė yra redakcinės nepriklausomybės pagrindas.
Ir dar vienas dalykas: raskite bendraminčių. Regioninėje žurnalistikoje gali būti vienišai, ypač kai pradedi kelti nepatogius klausimus. Prisijunkite prie Lietuvos žurnalistų sąjungos, dalyvaukite mokymuose, bendraukite su kolegomis iš kitų regionų. Jie supras jūsų iššūkius geriau nei bet kas kitas ir galės pasidalinti patirtimi, kaip išspręsti sudėtingas situacijas.
Regioninis naujienų portalas – tai ne greito praturtėjimo schema. Tai maratonas, reikalaujantis kantrybės, atsidavimo ir tikėjimo tuo, ką darai. Bet jei ištvermėte pirmuosius metus, jei sugebėjote sukurti lojalią auditoriją ir stabilų pajamų srautą, jei išlaikėte savo principus – tada turite kažką vertingo. Ne tik verslą, bet ir realią galią keisti savo bendruomenę, kelti svarbius klausimus, duoti balsą tiems, kurių niekas kitas negirdi. Ir galiausiai būtent dėl to verta imtis šio darbo.
