Mokymosi erdvės svarba vaiko vystymuisi
Kiekvienas tėvas nori, kad jo vaikas augtų smalsus, norintis mokytis ir pažinti pasaulį. Tačiau ne visada pagalvojame, kad fizinė aplinka turi milžinišką įtaką vaiko norui mokytis. Plungės šeimos, su kuriomis teko bendrauti, patvirtina – gerai apgalvotas mokymosi kampas gali visiškai pakeisti vaiko požiūrį į namų darbus ir savarankišką mokymąsi.
Mokymosi kampas nėra tik stalas ir kėdė. Tai erdvė, kuri skatina koncentraciją, kūrybiškumą ir savarankiškumą. Tai vieta, kur vaikas jaučiasi saugus tyrinėti, klysti ir mokytis iš klaidų. Kai tokia erdvė sukuriama apgalvotai, atsižvelgiant į vaiko amžių, pomėgius ir poreikius, rezultatai būna stulbinantys.
Vietos parinkimas ir ergonomika
Pirmasis ir svarbiausias žingsnis – tinkamos vietos parinkimas. Plungės Mažvydo progimnazijos mokytoja Rasa pasakoja, kad dažniausiai tėvai klysta būtent čia. „Matau vaikus, kurie daro namų darbus virtuvėje, kol mama gamina vakarienę, arba svetainėje, kur veikia televizorius. Tai tiesiog neveikia”, – sako ji.
Idealus mokymosi kampas turėtų būti šalia lango, kad būtų pakankamai natūralios šviesos. Viena Plungės šeima, gyvenanti Vytauto gatvėje, savo dukros mokymosi stalą pastatė prie didelio lango, iš kurio matyti kiemas su medžiais. Mergaitė sako, kad dabar namų darbai daryti daug maloniau – galima pažvelgti pro langą, kai reikia pertraukos.
Stalą reikia parinkti pagal vaiko ūgį. Kai vaikas sėdi, jo alkūnės turėtų būti sulenktos maždaug 90 laipsnių kampu, o kojos – tvirtai remtis į grindis arba pėdų atramą. Kėdė turi būti su reguliuojamu aukščiu. Plungės šeima, auganti tris vaikus, investavo į kokybišką ergonomišką kėdę, kurią gali naudoti visi vaikai ją reguliuodami. „Brangu buvo, bet jau penkerius metus tarnauja ir dar tarnaus”, – sako mama Jolanta.
Apšvietimas – daugiau nei tik lempa
Apšvietimas yra kritiškai svarbus elementas, kurį dažnai nepakankamai įvertiname. Natūrali šviesa yra geriausia, bet Lietuvoje tamsu būna jau nuo keturių popiet rudenį ir žiemą. Todėl reikia pagalvoti apie dirbtinį apšvietimą.
Plungės šeima, gyvenanti daugiabučio name Laisvės alėjoje, susidūrė su problema – jų sūnaus kambarys buvo gana tamsus. Jie išsprendė problemą įrengdami tris šviesos šaltinius: bendrą lubinį šviesą, stalui skirtą reguliuojamą lempą ir papildomą LED juostelę po lentyna. „Dabar sūnus gali pats reguliuoti šviesą pagal tai, ką daro – skaito, piešia ar tiesiog žaidžia”, – pasakoja tėtis Mindaugas.
Svarbu pasirinkti tinkamos spalvos temperatūros lemputes. Mokymosi zonai geriausia neutrali balta šviesa (4000-5000K), kuri primena dieninę šviesą ir padeda išlaikyti koncentraciją. Šilta gelsva šviesa labiau tinka poilsio zonai.
Spalvų psichologija ir dekoravimas
Spalvos turi didžiulę įtaką nuotaikai ir produktyvumui. Pernelyg ryškios, intensyvios spalvos gali blaškyt dėmesį, o per tamsios – slėgti ir mažinti energiją. Plungės interjero dizainerė Giedrė, kuri konsultavo kelias šeimas dėl vaikų kambarių įrengimo, rekomenduoja švelnias, ramias spalvas kaip bazę.
„Viena šeima norėjo viską padaryti ryškiai žalią, nes vaikas mėgsta žalią spalvą. Pasiūliau švelnų mėtų atspalvį sienoms ir leisti vaikui pasirinkti ryškesnius akcentus – pagalves, plakatus, stalo priedus. Rezultatas buvo puikus – kambarys atrodė harmoningas, bet kartu atspindėjo vaiko asmenybę”, – pasakoja ji.
Mėlyna ir žydra spalvos skatina ramybę ir koncentraciją. Žalia sukuria jaukumo jausmą ir yra maloni akims. Geltona skatina kūrybiškumą, bet jos neturėtų būti per daug. Viena Plungės šeima nusprendė vieną sieną prie mokymosi stalo padažyti specialiu dažu, ant kurio galima rašyti kreida. Tai tapo ne tik praktiška, bet ir labai mėgstama vaiko vieta.
Penkiolika praktinių idėjų iš Plungės šeimų
1. Magnetinė lenta virš stalo
Šeima iš Babrungo gatvės pritvirtino virš dukros mokymosi stalo didelę magnetinę lentą. Ant jos mergaitė kelia svarbiausius užrašus, tvarkaraštį, įkvepiantį citatą. „Dabar ji pati organizuoja savo mokymąsi. Matau, kaip ji planuoja savaitę, pažymi atliktus darbus. Tai išmokė ją atsakomybės”, – sako mama.
2. Knygynas rankos pasiekiamume
Vaikui turėtų būti lengva pasiekti knygas ir mokomąją medžiagą. Plungės šeima įrengė žemą lentynėlę šalia stalo, kur sudėtos visos mokyklinės knygos, sąsiuviniai ir vadovėliai. Vaikas gali pats viską pasiimt ir sudėti atgal.
3. Asmeninė motyvacijos lenta
Dešimtmetis Lukas iš Plungės turi ant sienos pritvirtintą kamštinę lentą, kur kelia savo piešinius, geriausius darbus iš mokyklos, nuotraukas iš šeimos kelionių. „Kai jaučiuosi nuobodžiai darydamas namų darbus, pažiūriu į tą lentą ir prisimenu, kodėl stengiuosi”, – sako berniukas.
4. Organizavimo sistema stalčiams
Stalčių organizatoriai – tai ne prabanga, o būtinybė. Viena mama papasakojo, kaip anksčiau jos sūnus nuolat prarasdavo rašiklius, trintukus, liniuotes. Įsigijus paprastus plastikinių stalčių įdėklus ir viską suskirsčius, problema išnyko.
5. Laikrodis ant sienos
Analoginis laikrodis padeda vaikui išmokti valdyti laiką. Plungės šeima pakabino didelį, aiškiai matomą laikrodį virš mokymosi stalo. Vaikas išmoko planuoti – pavyzdžiui, matematikai skirti 30 minučių, lietuvių kalbai – 40 minučių.
6. Augalai erdvėje
Kelios Plungės šeimos pastebėjo, kad nedideli augalai ant stalo ar šalia jo daro erdvę gyvesnę ir malonesnę. Viena mama pasirinko sanseveriją, kuri nereikalauja daug priežiūros. „Dukra pati ją laisto, tai tapo jos atsakomybe. Be to, kambarys atgavo gyvybę”, – sako ji.
7. Kūrybiškumo zona
Ne viskas mokymosi kampe turi būti susiję su mokykla. Viena šeima skyrė vieną stalčių piešimo priemonėms, spalvotiems popieriams, lipukams. Kai vaikas nori pertraukos, gali greitai persijungti į kūrybinę veiklą.
8. Tinkamas laidų valdymas
Šiuolaikiniams vaikams dažnai reikia kompiuterio ar planšetės. Laidai ant stalo sukelia chaosą ir blaško dėmesį. Plungės šeima panaudojo paprastus laidų laikiklių spaustukelius, kurie pritvirtinami prie stalo krašto. Dabar visi laidai tvarkingai nutiesti ir nesimato.
9. Asmeninė užrašų knygelė idėjoms
Viena mama nupirko sūnui gražią užrašų knygelę, kur jis gali užsirašyti bet kokias mintis, idėjas, klausimus. „Kartais jis užsirašo, ką nori pasižiūrėti internete, kartais – įdomų žodį, kurį išgirdo. Tai skatina jo smalsumą”, – pasakoja ji.
10. Ausinės triukšmui slopinti
Šeimoje, kur auga keli vaikai, triukšmas yra neišvengiamas. Viena Plungės mama įsigijo sūnui specialias ausines triukšmui slopinti (ne muzikos klausymui, o tiesiog tylai). Kai jam reikia maksimalios koncentracijos, jis jas užsideda.
11. Pėdų atrama
Jaunesniems vaikams, kurių kojos dar nepasiekia grindų sėdint prie stalo, būtina pėdų atrama. Viena šeima padarė ją patys iš medinės dėžutės. Paprasta, bet efektyvu – vaikas sėdi taisyklingoje pozicijoje.
12. Vizualus tvarkaraštis
Vizualus savaitės tvarkaraštis padeda vaikui matyti, kas jo laukia. Plungės šeima sukūrė spalvotą tvarkaraštį, kur kiekviena veikla turi savo spalvą – mėlyna mokykla, žalia būreliai, geltona laisvalaikis. Vaikas iškart mato, kaip atrodo jo savaitė.
13. Įkvepiantys plakatai ar citatos
Viena paauglė iš Plungės ant sienos virš stalo turi kelis įkvepiantus plakatus su citatom apie mokymąsi ir siekius. „Kai nenoriu mokytis, paskaitau tas citatas ir prisimenu, kad stengiuosi dėl savęs, ne dėl kitų”, – sako ji.
14. Dėžė „nebaigtiems darbams”
Praktiškas sprendimas iš vienos Plungės šeimos – speciali dėžė arba aplankas nebaigtiems projektams. Kai vaikas dirba su kažkuo, ko negali užbaigti per vieną dieną, viskas sudedama į tą dėžę. Taip stalviršis lieka švarus, bet projektas nesimėto.
15. Pertraukų kampas
Mokymosi zona neturi būti vien darbui. Viena šeima įrengė šalia stalo mažą pufą su keliais mėgstamais vaikmečio žurnalais. Kai vaikui reikia penkių minučių pertraukos, jis gali atsisėsti ant pufo, o ne bėgti į kitą kambarį. Tai padeda greitai grįžti prie mokymosi.
Kaip įtraukti vaiką į erdvės kūrimą
Vienas svarbiausių dalykų, kurį pabrėžia visos sėkmingai mokymosi kampus įrengusios Plungės šeimos – vaikas turi dalyvauti kuriant savo erdvę. Tai ne tik padeda sukurti jam tikrai tinkamą vietą, bet ir ugdo atsakomybės jausmą.
Mama Rūta pasakoja: „Pradžioje norėjau viską padaryti pati – nupirkti baldus, pasirinkti spalvas, viską sutvarkyti. Bet paskui pagalvojau – tai jo kambarys, jo mokymosi vieta. Paėmiau jį į parduotuvę, leidau pasirinkti stalo lempą, kėdės spalvą, organizatorius. Jis buvo toks laimingas! Ir dabar tą erdvę prižiūri daug geriau, nes jaučia, kad tai tikrai jo.”
Vaikui galima duoti pasirinkti tarp kelių tėvų iš anksto atrinktų variantų. Pavyzdžiui, parodyti tris skirtingas stalo lempas ir leisti pasirinkti. Taip vaikas jaučia, kad jo nuomonė svarbi, bet kartu tėvai išlaiko kontrolę, kad pasirinkimas būtų tinkamas.
Vyresnio amžiaus vaikai gali patys nusipiešti, kaip norėtų, kad atrodytų jų mokymosi kampas. Viena Plungės šeima kartu su dvyliktmete dukra sukūrė „svajones lentą” – iškarpė iš žurnalų paveikslėlius, kurie jai patiko, ir pagal tai planavo erdvę.
Kaip palaikyti tvarką ir motyvaciją ilgalaikėje perspektyvoje
Sukurti puikų mokymosi kampą – tai tik pusė darbo. Kita pusė – išlaikyti jį tvarkingą ir funkcionalų. Plungės šeimos, kurios sėkmingai tai daro, turi keletą bendrų principų.
Pirma, turėti aiškią tvarką palaikančią sistemą. Kiekvienas daiktas turi turėti savo vietą. Viena mama padarė nuotraukas, kaip turėtų atrodyti tvarkingos lentynos, ir priklijavo jas viduje. Dabar vaikas žino, kur kas turi būti.
Antra, reguliariai peržiūrėti ir atnaujinti erdvę. Kas kelis mėnesius verta kartu su vaiku peržiūrėti, kas veikia, o kas ne. Galbūt reikia daugiau vietos sąsiuviniams? Galbūt viena lentyna niekada nenaudojama ir galima ją panaudoti kitaip?
Trečia, švęsti pasiekimus. Viena Plungės šeima turi tradiciją – kiekvieną ketvirtį, kai vaikas gauna gerus pažymius, jie kartu nuperka kažką mažo mokymosi kampui – naują rašiklių rinkinį, gražią užrašų knygelę, plakatą. Tai skatina vaiką ir prižiūrėti erdvę, ir stengtis mokykloje.
Ketvirta, būti lankstiems. Vaikų poreikiai keičiasi. Tai, kas veikė pradinukui, neveiks paaugliui. Plungės šeima, auganti tris skirtingo amžiaus vaikus, pasakoja, kad kiekvieno vaiko mokymosi kampas keletą kartų buvo pertvarkomas pagal kintančius poreikius.
Kai erdvės namuose nedaug – kompaktiški sprendimai
Ne visos šeimos gali skirti atskirą kambarį ar didelę erdvę mokymosi kampui. Plungės šeimos, gyvenančios mažesniuose butuose, įrodė, kad ir nedidelėje erdvėje galima sukurti puikų mokymosi kampą.
Šeima, gyvenanti dviejų kambarių bute, panaudojo kampą svetainėje. Įsigijo kompaktišką sulankstomą stalą, kuris užima minimaliai vietos. Kai vaikas nedaro namų darbų, stalas sulanksomas. Virš jo – kelios siauros lentynėlės, kur telpa visos reikalingos knygos ir priemonės.
Kita šeima panaudojo palangę kaip mokymosi vietą. Padarė plačią medinę plokštę, kuri guli ant palangės ir tampa stalu. Šalia – judantis vežimėlis su ratukais, kur sudėtos visos mokymosi priemonės. Kai reikia, vežimėlis pristatomas, kai nereikia – nustumtas į kampą.
Yra ir tokių šeimų, kur vaikai dalinasi kambarį. Viena Plungės šeima, auganti du vaikus, įrengė du nedidelius mokymosi kampus kambario priešinguose galuose. Kiekvienas vaikas turi savo erdvę, bet kartu jie yra tame pačiame kambaryje. „Kartais jie vienas kitam padeda, kartais konkuruoja, kas greičiau padarys namų darbus. Tai veikia”, – sako mama.
Svarbu nepamiršti, kad net mažoje erdvėje reikia užtikrinti gerą apšvietimą, ergonomiką ir tvarkos sistemą. Kai erdvės mažai, organizavimas tampa dar svarbesnis.
Kai mokymosi kampas tampa šeimos investicija į ateitį
Kalbėdamasi su Plungės šeimomis, pastebėjau bendrą bruožą – tos, kurios rimtai investavo į mokymosi kampo sukūrimą, mato aiškius rezultatus. Vaikai geriau mokosi, yra savarankiškesni, labiau organizuoti.
Tačiau svarbiausia – jie mato mokymąsi kaip kažką vertingo, o ne kaip bausmę. Kai vaikas turi savo specialią erdvę mokymuisi, jis supranta, kad mokymasis yra svarbus, kad tėvai tuo rūpinasi, kad jis pats yra svarbus.
Viena mama pasakojo, kaip jos sūnus, kuris anksčiau nekentė daryti namų darbų, po mokymosi kampo įrengimo pradėjo ten leisti laiko net ir be prievartos. „Jis ten piešia, skaito, žaidžia stalo žaidimus. Ta erdvė tapo jo vieta, kur jis jaučiasi gerai. Ir namų darbai tapo tik natūralia tos erdvės dalimi.”
Mokymosi kampas – tai ne tik baldai ir dekoracijos. Tai erdvė, kuri siunčia vaikui žinią: tu esi svarbus, tavo mokymasis yra svarbus, mes tikime tavimi. Ir kai vaikas tą žinią gauna, jis pradeda tikėti savimi. O tai – brangiausias dalykas, kurį galime savo vaikams duoti.
