Kai netikėtumas užklumpa toli nuo namų
Niekas nenori apie tai galvoti, bet gyvenimas kartais priverčia susidoroti su skaudžiausiomis situacijomis. Kai artimas žmogus miršta užsienyje – ar tai būtų nelaimingas atsitikimas atostogų metu, ilga liga gydantis užsienio klinikoje, ar netikėta mirtis dirbant ar gyvenant kitoje šalyje – šeima susiduria ne tik su emociniu smūgiu, bet ir su sudėtinga biurokratine procedūra.
Palaikų pervežimas į Lietuvą nėra paprasta užduotis. Čia susipina skirtingų šalių įstatymai, medicininiai reikalavimai, religiniai papročiai ir, žinoma, finansiniai klausimai. Daugelis žmonių nė nenutuokia, kiek daug formalumų reikia sutvarkyti, kol artimasis galės ramiai ilsėtis gimtojoje žemėje.
Pirmieji žingsniai po tragedijos
Kai sužinote apie artimojo mirtį užsienyje, pirmiausia reikia susisiekti su Lietuvos konsulatu ar ambasada toje šalyje. Tai turėtų būti vienas pirmųjų skambučių, net prieš pradedant galvoti apie pervežimo organizavimą. Konsuliniai darbuotojai padės suprasti vietos procedūras ir gali tarpininkauti bendraujant su vietinėmis institucijomis.
Vietinė policija ar medicinos įstaiga, kur konstatuota mirtis, išduos pirminį mirties liudijimą. Šis dokumentas bus reikalingas visiems tolesniems veiksmams. Jei mirtis buvo netikėta ar įtartina, gali būti atliekama autopija – šis procesas gali užtrukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių, priklausomai nuo šalies ir aplinkybių.
Svarbu žinoti, kad kai kuriose šalyse kūnas negali būti išvežtas, kol nebus atlikti visi būtini tyrimai ir gauti reikiami leidimai. Skubėjimas čia nepadės – geriau iš karto nusiteikti, kad procesas užtruks bent savaitę ar dvi.
Dokumentų labirintas
Dokumentacija palaikų pervežimui yra gana sudėtinga ir priklauso nuo to, iš kurios šalys vežate. ES šalyse procesas paprastesnis nei vežant iš trečiųjų šalių, bet ir ten reikės nemažai popieriaus.
Būtini dokumentai paprastai apima: mirties liudijimą, išduotą tos šalies, kur įvyko mirtis; balzamavimo ar kremavimo pažymėjimą (priklausomai nuo pasirinkto būdo); sanitarinį leidimą, patvirtinantį, kad kūnas neturi užkrečiamų ligų; cinkuoto arba hermetiško karsto sertifikatą; leidimą išvežti palaikus iš šalies.
Visi šie dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą ir notariškai patvirtinti. Kai kurie dokumentai taip pat turi būti legalizuoti su Apostille žyma – tai tarptautinis patvirtinimas, kad dokumentas yra tikras. ES viduje Apostille dažnai nebūtina, bet vežant iš kitų šalių – beveik visada.
Lietuvoje taip pat reikės gauti leidimą įvežti palaikus. Tai daro Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Jiems reikės pateikti visus užsienyje surinktus dokumentus bei užpildyti prašymą.
Balzamavimas ar kremavimas – ką pasirinkti
Vienas svarbiausių sprendimų – kaip bus paruoštas kūnas pervežimui. Yra du pagrindiniai būdai: balzamavimas arba kremavimas.
Balzamavimas yra tradicinis metodas, kai kūnas cheminėmis medžiagomis paruošiamas ilgalaikiam saugojimui. Tai leidžia vėliau surengti atvirą karstą laidotuvėse, jei šeima to pageidauja. Balzamavimas užsienyje paprastai kainuoja nuo 500 iki 1500 eurų, priklausomai nuo šalies. Po balzamavimo kūnas dedamas į specialų cinkuotą karstą, kuris hermetiškai užsandarinamas – tai tarptautinis reikalavimas.
Kremavimas dažnai yra paprastesnis ir pigesnis variantas. Pelenai urnoj užima daug mažiau vietos, juos lengviau ir pigiau pervežti. Kremavimas užsienyje gali kainuoti nuo 300 iki 1000 eurų. Tačiau reikia žinoti, kad kai kurios religinės bendruomenės kremavimo nepripažįsta, todėl šis pasirinkimas gali būti netinkamas jūsų šeimai.
Svarbu: kai kuriose šalyse, ypač musulmoniškose, kremavimas gali būti draudžiamas arba labai apsunkintas. Taip pat kai kurios oro linijos turi specialius reikalavimus, kaip turi būti pakuota urna su pelenais.
Kaip organizuojamas pats pervežimas
Palaikų pervežimą gali organizuoti keliais būdais. Daugelis žmonių kreipiasi į specializuotas įmones, kurios užsiima tarptautiniu palaikų transportavimu – tai paprasčiausias, nors ne pigiausias variantas.
Tokios įmonės pasirūpina visais formalumais: sutvarkys dokumentus, susisieks su užsienio partneriais, organizuos balzamavimą, karsto paruošimą, transportavimą į oro uostą, skrydį ir pristatymą Lietuvoje. Už tokią kompleksinę paslaugą reikės mokėti nuo 2000 iki 5000 eurų, priklausomai nuo atstumo ir šalies.
Jei norite sutaupyti, galite dalį procedūrų tvarkyti patys, bet tai reikalauja daug laiko, kantrybės ir gebėjimo susiorientuoti užsienio biurokratijoje. Reikės patiems rasti balzamuotoją, karsto gamintoją, susitarti su oro linija, organizuoti transportą abiejuose galuose.
Oro transportas yra standartas pervežant palaikus iš tolimesnių šalių. Beveik visos didžiosios oro linijos teikia tokias paslaugas, bet reikia specialiai registruoti krovinį. Karstas su palaikomis vežamas lėktuvo bagažinėje kaip specialus krovinys. Kaina priklauso nuo atstumo ir svorio – paprastai nuo 500 iki 2000 eurų.
Iš kaimyninių šalių galima vežti ir specialiu automobiliu – tai gali būti pigiau, bet užtrunka ilgiau. Kai kurios laidojimo įmonės turi specialius automobilius tokiems pervežimams.
Finansinė pusė ir draudimas
Palaikų pervežimas nėra pigi procedūra. Bendra suma gali svyruoti nuo 3000 iki 10000 eurų, priklausomai nuo šalies, atstumo, pasirinktų paslaugų ir skubumo.
Štai orientacinė išlaidų struktūra:
– Balzamavimas ar kremavimas: 300-1500 eurų
– Karstas ar urna: 200-1000 eurų
– Dokumentų tvarkymas, vertimai, legalizavimas: 200-500 eurų
– Transportavimas: 500-3000 eurų
– Laidojimo įmonės paslaugos: 1000-3000 eurų
– Kitos išlaidos (saugojimas, papildomos procedūros): 300-1000 eurų
Gera žinia ta, kad daugelis kelionių draudimų dengia palaikų repatrijavimo išlaidas. Jei mirusysis turėjo kelionės draudimą, būtinai susisiekite su draudimo bendrove kuo greičiau. Kai kurios draudimo kompanijos ne tik padengia išlaidas, bet ir padeda organizuoti visą procesą per savo partnerius.
Taip pat verta patikrinti, ar mirusysis neturėjo gyvybės draudimo su repatrijavimo padengimo sąlyga, arba ar tokį draudimą nesuteikia jo darbdavys. Kai kurios kredito kortelės taip pat siūlo kelionės draudimą, kuris gali padengti šias išlaidas.
Jei draudimo nėra, o finansinė situacija sunki, galite kreiptis į Lietuvos konsulatą – kartais yra galimybė gauti paskolą iš valstybės, kurią vėliau reikės grąžinti. Taip pat kai kurios labdaros organizacijos gali padėti finansiškai ypač sunkiais atvejais.
Kultūriniai ir religiniai aspektai
Skirtingos kultūros ir religijos turi skirtingus požiūrius į mirtį ir laidojimą. Jei jūsų artimasis priklausė konkrečiai religinei bendruomenei, svarbu žinoti jų reikalavimus.
Katalikų tradicijoje balzamavimas ir laidojimas karste yra įprastas, nors kremavimas taip pat priimtinas. Stačiatikių bažnyčia tradiciškai teikia pirmenybę laidojimui, bet šiuolaikinėje praktikoje kremavimas taip pat toleruojamas. Musulmonų tradicija reikalauja palaidoti kūną kuo greičiau, idealiu atveju per 24 valandas, ir kremavimas yra draudžiamas – tai gali labai apsunkinti pervežimą iš tolimų šalių.
Žydų tradicija taip pat teikia pirmenybę greitam laidojimui be balzamavimo, bet praktikoje, kai reikia vežti iš užsienio, balzamavimas priimamas kaip būtinybė. Budistų ir induistų tradicijose kremavimas yra norma.
Jei jūsų šeima laikosi griežtų religinių taisyklių, būtinai pasikonsultuokite su dvasininku prieš priimdami sprendimus dėl kūno paruošimo ir pervežimo būdo. Kai kuriose situacijose gali tekti ieškoti kompromisų tarp religinių reikalavimų ir praktinių galimybių.
Ką daryti atvykus į Lietuvą
Kai palaikai atvežami į Lietuvą, jie paprastai pristatomi tiesiai į pasirinktą laidojimo įmonę. Čia reikės pateikti visus dokumentus, gautus užsienyje, bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro leidimą.
Laidojimo įmonė padės sutvarkyti likusius formalumus: užregistruoti mirtį Lietuvos civilinės metrikacijos įstaigoje (jei mirusysis buvo Lietuvos pilietis ar gyventojas), gauti laidojimo leidimą, organizuoti laidotuves ar kremavimą Lietuvoje.
Jei kūnas buvo balzamuotas ir atvežtas hermetiškame karste, galite pasirinkti, ar norite perkelti į kitą karstą laidotuvėms, ar laidoti tame pačiame. Hermetiškas cinkuotas karstas yra gana brangus ir ne visada estetiškas, todėl daugelis šeimų renkasi perkėlimą.
Laidotuvės Lietuvoje vyksta pagal įprastas procedūras. Jei mirusysis bus laidojamas kapinėse, reikės turėti kapavietę – ją galima įsigyti arba naudoti šeimos kapavietę, jei tokia yra. Kremavimo atveju pelenai gali būti palaidoti kapinėse, saugomi koliumbariume arba išbarstyti pagal velionies ar šeimos pageidavimą.
Kai kelias veda namo paskutinį kartą
Palaikų pervežimas iš užsienio – tai sudėtingas procesas, kuris reikalauja kantrybės, kruopštumo ir dažnai nemažų finansinių išteklių. Bet tai taip pat yra paskutinis rūpestis, kurį galite parodyti savo artimiesiems, užtikrindami, kad jie ilsėsis ten, kur jautėsi esą namuose.
Svarbiausias patarimas – neskubėkite ir nebijokit prašyti pagalbos. Konsulatai, laidojimo įmonės, draudimo kompanijos – visi jie yra susidūrę su tokiomis situacijomis ir gali padėti. Nors biurokratija atrodo bauginanti, kiekvienas žingsnis yra logiškas ir įveikiamas.
Jei planuojate ilgesnę kelionę ar gyvenate užsienyje, pasirūpinkite tinkamu kelionės ar gyvybės draudimu, kuris dengtų repatrijavimo išlaidas. Tai gali sutaupyti jūsų artimiesiems ne tik pinigų, bet ir daug nervų sunkiausiu metu. Taip pat verta su šeima aptarti, kokie būtų jūsų pageidavimai tokioje situacijoje – nors tai nemaloni tema, tokios kalbos gali labai palengvinti sprendimų priėmimą vėliau.
Ir atminkite: nėra „teisingos” ar „klaidingos” išeities šioje situacijoje. Svarbiausia – priimti sprendimus, kurie atitinka jūsų šeimos vertybes, galimybes ir velionies pageidavimus, jei jie buvo žinomi. Kartais tai reiškia brangesnį variantą su visomis tradicijomis, kartais – paprastesnį, bet ne mažiau prasmingą atsisveikinimą.
